Parlamentas imasi priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo

Lietuva

Sunaikinta mina / KAM/ELTA

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

Seimas skubos tvarka svarstys siūlymą denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją.

Šią iniciatyvą parėmė 103 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, 4 parlamentarai susilaikė. Klausimas toliau keliaus į Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetus, o į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 29 d.

„Tikrai per pastaruosius daugiau kaip 20 metų ženkliai padidėjo karinės grėsmės mūsų saugumui, ypatingai iš Rusijos Federacijos. Nors didelė dalis pasaulio valstybių ir yra prisijungusios prie konvencijos, tačiau, beje, net 3 iš 5 Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių nėra pasirašiusios konvencijos“, – pristatydama siūlymą iš plenarinių posėdžių salės tribūnos kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Šiuo metu visos, išskyrus Norvegiją, su Rusijos Federacija sieną turinčios sąjungininkės ketina pasitraukti iš konvencijos. Po kelių mėnesių intensyvaus darbo su kolegomis visame regione, bendras gynybos ministrų pareiškimas kovo 18 d. ryte, manau, buvo pakankamai informatyvus – kad tikrai priėjome tą tašką, kai turime užtikrinti, kad absoliučiai visos galimos priemonės užtikrinti kuo didesnį saugumą pasienio su Rusija ar jos platforma Baltarusija naudojimas mums būtų prieinamas“, – dėstė ji.

Krašto apsaugos ministrės teigimu, pasitraukus iš priešpėstinių minų konvencijos Lietuva galėtų įgyti didesnį efektyvumą mūšio lauke.

„Jeigu kalbame apie įvairius argumentus ar klausimus, kaip tai kertasi galbūt su mūšų tarptautiniais įsipareigojimais, – tai Rusijos veiksmai Ukrainoje aiškiai parodo, kad tarptautiniai įsipareigojimai jiems yra neįdomūs. Ir galima atsidurti tokioje situacijoje, kai bus klausimas – kieno minos bus mūsų žemėje: Rusijos, kur nežinosime, kur jos bus padėtos ir kurios žudys mūsų piliečius, ar mūsų – kur mes tiksliai žinosime jų lokaciją, galėsime jas nukenksminti, apsaugoti civilius nuo patekimo į šias zonas. Tai, manau, klausimas yra labai paprastas“, – dėstė ministrė.

Dekretą, kuriuo teikia Seimui siūlymą pasitraukti iš šios konvencijos, praėjusį penktadienį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Iniciatyvą prieš savaitę savo ruožtu parėmė ir Vyriausybė.

Galutinį sprendimą dėl konvencijos denonsavimo priims Seimas. Parlamentui apsisprendus, išstojimas iš konvencijos įsigaliotų po pusmečio nuo sprendimo priėmimo.

Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija.

KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.

Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt