Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Paskola / Andriaus Ufarto nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
Vyriausybė dėl garantijų galės spręsti tais atvejais, kai paskolos lėšos bus skirtos Lietuvos gynybos pramonės projektams, tuomet ir garantuojamos paskolos dydis bus neribotas.
Kitais atvejais suteikti valstybės garantiją didesnei nei 100 mln. eurų paskolai, kaip anksčiau virš 12 mln. eurų, priimtų Seimas, o mažesnei – Vyriausybė, visais atvejais neviršant biudžete nustatyto limito.
Anot Finansų ministerijos, paskolų su Seimo suteikta garantija sumas reikia didinti, per pastaruosius dešimtmečius išaugus Lietuvos institucijų pajamoms ir kitiems finansų dydžiams.
Po priėmimo ketvirtadienį Valstybės skolos įstatymo pakeitimus palaikė 99, prieš buvo 1 ir susilaikė 7 parlamentarai.
Skaičiuojama, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektų pajamos nuo 1996 iki 2024 metų išaugo daugiau kaip 9 kartus (atitinkamai nuo 2,24 iki 20,57 mlrd. eurų).
Tuo pačiu laikotarpiu Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skola išaugo nuo 1,35 iki 29,13 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) – nuo 9,77 iki 77,88 mlrd. eurų, o skolinimosi valstybės vardu poreikis – nuo 0,45 iki 5,5 mlrd. eurų.