Parlamentas į Gynybos fondą nukreipė pajamas iš GPM, NT pakeitimų ir naujų mokesčių

Lietuva

Gynyba / ELTA

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

Seimas į pernai sukurtą Valstybės gynybos fondą nusprendė papildomai skirti 2 proc. viso kasmet surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pakelto pelno, naujų draudimo ir cukraus mokesčių, nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pokyčių.

Tai numatantį Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą ketvirtadienį priėmimo stadijoje palaikė 111 Seimo narių, susilaikė 1.

Pernai įsteigus Valstybės gynybos fondą, jam finansuoti nuo šių metų pradžios pakeltas pelno mokestis, padidinti akcizai, pratęstas bankų solidarumo mokesčio galiojimas.

Taip pat Seimas pritarė didinti Lietuvos banko (LB) pelno dalį, skiriamą į biudžetą, ir ją nukreipti gynybai.

Eltai Finansų ministerija yra nurodžiusi, kad 2025-aisiais Gynybos fondą iš viso sudarys 356,1 mln. eurų.

Seimas šiomis savaitėmis priėmė Vyriausybės mokesčių paketą, kuriuo fondui nuo kitų metų numatytos naujos įplaukos.

Tarp jų – ne gyvybės draudimo apmokestinimas, arba Saugumo įnašas, kuris kitąmet turėtų sunešti 82,5 mln. eurų, 2027 m. – 110 mln. eurų.

Gynybai finansuoti Seimas pakėlė pelno mokestį – iki 7 proc. smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei iki 17 proc. stambioms.

Į Gynybos fondą 2026 m. bus skirti 8 proc. šio mokesčio pajamų, 11,2 proc. – 2027 m. ir vėlesniais metais.

Tokiu būdu iš pelno mokesčio gynybai kitąmet bus surinkta 47,3 mln. eurų, 2027-aisiais – 134,5 mln. eurų.

Iš 2 proc. valstybės ir savivaldybių GPM pajamų kitąmet planuojama surinkti 153,1 mln. eurų, 2027-aisiais – 169,8 mln. eurų.

Gynybos fondui taip pat bus skirtos pajamos iš saldintų gėrimų akcizo – kitąmet iš jų planuojama surinkti 22,9 mln. eurų, 2027 m. – 25 mln. eurų.

Krašto apsaugai taip pat bus nukreiptos pajamos iš ne pagrindinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo – apie 10 mln. eurų per metus.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimasi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt