PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2022 m. Lapkričio 26 d. 09:50

Parlamentarė R. Tamašunienė apie naują donorystės modelį: pažeidžia žmogaus laisvo apsisprendimo principus

Lietuva

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA


252246

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė kritiškai vertina Seime pradėtas svarstyti naują organų donorystės modelį reglamentuojančias įstatymo pataisas. Jas priėmus visi gyventojai, kurie nebus pasirašę nesutikimo, bus laikomi potencialiais donorais.

Parlamentarės nuomone, donorystę reikėtų skatinti labiau informuojant žmones, pasitelkiant socialinę reklamą, o ne kiekvieną žmogų jam net nežinant laikyti potencialiu donoru.
„Traktuoti žmones,kurie nežinojo,nespėjo ar tiesiog patingėjo pareikšti savo nesutikimą tapti donoru, kaip daiktus, mano vertinimu, yra neteisinga ir pažeidžia žmogaus autonomiško ir laisvo apsisprendimo principus.


Organų donorystę kaip galimybę išgelbėti kito žmogaus gyvybę turime plėtoti informuojant žmones, sudarant galimybę apgalvoti šį apsisprendimą ir pareikšti savo valią savarankiškai, esant gyvam ir sąmoningam. Priešingu atveju gali atsitikti taip, kad artimieji ir giminaičiai bus įveliami į šeimos ginčus po žmogaus mirties. Sutikime, kad po mirties giminės, draugai stengiasi įvykdyti mirusiojo valią, pvz. kam atiteks jo turtas, kur ir kaip laidoti“, - komentuodama Seime svarstomas Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas Eltai sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Jos nuomone, reikėtų aktyviau gyventojams siūlyti Donoro kortelę.
„Reikėtų plėsti informavimą, socialinę reklamą apie galimybę tapti donoru, didinti vietų skaičių, kur Donoro kortelė būtų siūloma piliečiams. Tai daug geresnis ir efektyvesnis sprendimas nei kiekvieną žmogų jam net nežinant laikyti potencialiu donoru, kai jo organai po mirties galėtų būti transplantuojami be aiškaus iki mirties duoto sutikimo“,- sako R.Tamašunienė.
Jos teigimu,būtent tam yra skirtos Donoro kortelės - žmogaus aiškus noras, sąmoningas apsisprendimas ir savotiškas testamentas artimiesiems.


R. Tamašunienė mano, kad įteisinus numanomo sutikimo organų donorystės modelį rizikuojama net sugadinti kilnią donorystės idėją ir padidinti priešpriešą su ligoniais, laukiančiais transplantacijos.
„Statistikos skelbs atsisakančių ir nesutinkančių skaičius (šiuo metu tai vis dar labai didelė visuomenės dalis) ir liks vidinė abejonė, kad galimai organo sulaukei be mirusiojo sutikimo“,- svarstė politikė.


Parlamentarė R. Tamašunienė akcentuoja, kad donorystę reikėtų plėtoti per pozityvumą, plečiant sutinkančių ir savo valią išreiškiančių žmonių ratą, sudarant jiems didesnes galimybes gauti Donoro kortelės.
„Juolab,tokį modelį palaiko ir Bažnyčia, jis suprantamas tikintiesiems kaip apsisprendimas tapti dovana, auka dėl kito žmogaus gyvybės ir sveikatos“,- įsitikinusi Seimo narė R. Tamašunienė.

Degančių žvakučių šviesa Klaipėdoje pagerbti organų donorai. Asociacijos „Gyvastis“ nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, lapkričio 22 d. Seimas nutarė svarstyti Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Jurgitos Sejonienės pateiktas įstatymo pataisas, siūlančias Lietuvoje įteisinti numanomo sutikimo organų donorystės modelį.
Už tai siūlančias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 29, susilaikė 16 parlamentarų.


Projekto imsis parlamentiniai komitetai, jį vertins ir Vyriausybė, nes parlamentarai nutarė paprašyti Vyriausybės išvados. Naują organų donorystės modelį siūlančias įteisinti įstatymo pataisas Seimas nutarė svarstyti pavasario Seimo sesijoje.
Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, visi veiksnūs asmenys, kurie nebus pasirašę nesutikimo, bus laikomi potencialiais donorais (jei nėra išreikštas nesutikimas ir tam pritaria mirusiojo asmens artimieji).


Pateikdama projektą Seimo narė J. Sejonienė sakė, kad šiuo metu organų donorystėje taikomas informuoto sutikimo modelis nėra efektyvus, nes iki šiol išduota tik kiek daugiau nei 42 tūkst. Donorų kortelių. J. Sejonienė, pasiūliusi keisti, jos nuomone, neefektyvų donorystės modelį į progresyvesnį, pastebėjo, kad visuomenės nuomonė dėl organų donorystės sparčiai keičiasi, nes didėja pritariančių donorystei gyventojų skaičius.


Šiuo metu Lietuvoje asmuo, orintis tapti organų donoru, raštu išreiškia savo sutikimą. Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre.