Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Seimo narė Orinta Leiputė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo laikinoji Moterų grupė (SMG) kreipiasi į Vyriausybę dėl šiais metais besibaigiančios Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos.
„Nuo 2003 m. įgyvendinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa šiais metais baigiasi, liekame be strategijos“, - po šią savaitę vykusio susitikimo su Lietuvos moterų lobistinės organizacijos (LMLO) atstovėmis sako šį susitikimą inicijavusi SMG pirmininkės pavaduotoja socialdemokratė Orinta Leiputė.
LMLO pirmininkė Audronė Kisielienė nuogąstauja, kad „nebeliks nei stebėsenos mechanizmo, nei atsiskaitomybės už konkrečių priemonių įgyvendinimą, nei rezultatų viešinimo, nei finansavimo konkrečioms moterų ir vyrų lygybei skirtoms priemonėms.“
Anot LMLO pranešėjos Vandos Juršėnienės, reali lyčių lygybė įmanoma tik įgyvendinus labai konkrečius reikalavimus, pavyzdžiui, kiekviename politinių partijų kandidatų sąraše bet kuriuose rinkimuose turi būti ne mažiau nei 40 proc. vienos lyties asmenų.
Be to, moterų organizacijos siūlo, kad mažiau atstovaujamos lyties kandidatai sąraše būtų išdėstyti taip, kad pirmajame trejetuke būtų ne mažiau kaip vienas mažiau atstovaujamos lyties atstovas, pirmajame penketuke – ne mažiau kaip du, o pirmajame dešimtuke – ne mažiau kaip keturi mažiau atstovaujamos lyties atstovai. Sąrašai, sudaryti pažeidžiant šiuos reikalavimus, turėtų būti neregistruojami.
O. Leiputė atkreipia dėmesį į finansinės naštos problemą: norintiems dalyvauti rinkimuose valstybės tarnautojams, valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovams, taip pat ugdymo, socialinių, kultūros įstaigų vadovams, savivaldybės administracijos darbuotojams privalu susimokėti didžiulį užstatą – 10 000 EUR, kuris laikomas „įšaldytas“ ilgiau nei pusmetį.
Moterų organizacijų įžvalgos, pasak parlamentarės, perduotos Rinkimų sistemos peržiūros grupei. O Vyriausybės teiraujamasi, kiek ir kokių moterų ir vyrų lygybei skirtų priemonių suplanuota įgyvendinti nuo 2022 m., baigus galioti Valstybinei moterų ir vyrų lygių galimybių programai.
„Vis dar nėra teisiškai įtvirtintas reikalavimas, kad rinkimų kampanijose tiek tvarkos, tiek turinio atžvilgiu moterys nebūtų diskriminuojamos, įskaitant elektronines socialines medijas, o už nustatytus pažeidimus būtų taikomos sankcijos“, – pažymi Seimo narė socialdemokratė O. Leiputė.
ELTA