Parke po sniegu – rudeniniai lapai

Klaipėda

A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo: Gargždų parkas.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

200418

Klaipėdos rajono laik­raščio „Banga“ feisbuko puslapyje paskelbus Gargždų miesto parko nuotraukas, kuriose matyti didžiuliai plotai pūvančių nenugrėbtų rudeninių lapų, skaitytojai susiskirstė į dvi grupes: vieni gėdijo seniūniją, Savivaldybę už netvarką, o kiti priešingai – gyrė, esą bus gera trąša.

Neišvežė dėl darbuotojo ligos

„Visada Gargždus traktavau kaip idealų miestelį, tačiau kuo toliau – tuo daugiau netvarkos lenda į paviršių“, – komentavo Diana. Tačiau Lina akcentavo, kad nieko čia baisaus: „Suardys sliekai ir bus tik trąša vejai. Didelė čia tragedija. Yra daug rimtesnių problemų.“
Kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kad ši paaiškintų, kodėl rudeniniai lapai – po žiemos sniegu. Gargždų seniūnės patarėjas Valdemaras Žigus sakė, kad didžiosios lapų krūvos yra išvežtos, tačiau dėl UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, kuri atsakinga už jų išvežimą, darbuotojo ligos, o po to ir sniego – dalis lapų liko. „Planuojama juos išvežti iki pavasario. Kita vertus, svarstomos ir kitos galimybės, pavyzdžiui, galbūt lapai galėtų likti kaip natūrali trąša“, – dėstė seniūnės patarėjas V. Žigus.

Tai ne miškas

Biologas, gargždiškis Erlandas Paplauskis, paprašytas pakomentuoti susiklosčiusią situaciją, atsakė: „Miške lapų niekas nešalina ir miškas puikiai gyvuoja. Per lapus grįžta maisto medžiagos į ekosistemos apyvartą ir tai yra svarbi viso apykaitos proceso dalis, tai susiję ir su augalų bei vabzdžių žiemojimo sąlygomis. Parkai yra ne gamta, tai yra labiau kultūra iš gamtos elementų, žmogus formuoja kažką, ką nori pats matyti, o ne tai, ką suformuotų gamta natūraliai. Priklausomai nuo to, ką žmogus parke kuria, taip ir elgiasi.“
Anot biologo E. Paplauskio, jei žmogus nori suformuoti nykų, gamybinį mišką lentoms auginti, sodina tankiai eilutėmis medžius kaip kareivius, kad augtų tiesūs su kuo mažiau šakų. „Kaip Gargžduose sovietmečio pionieriai su savo kolūkinio mąstymo vadovais be jokio parkotvarkos supratimo darė (ypač šalia karių kapinių tai išreikšta). O jei nori gražios arboristikos, sodina medžius pagal kraštovaizdžio diktuojamas sąlygas, suteikdami pakankamai erdvės medžiui, kad jis formuotų plačią, išraiškingą lają“, – dėstė E. Paplauskis.

Įžvelgė politikų savireklamą

E. Paplauskis pabrėžė nesąs parkotvarkininkas, tik kalba apie gamtos egzistavimo principus, kuriuos suprasdamas žmogus sukuria įspūdingus kraštovaizdinius parkus. „Aišku viena, lapus pašalinti kainuoja ir jeigu nebūtina, tai neracionalu, kadangi gamta visą organiką puikiausiai suvartoja. Ir, žinoma, jeigu norima kažkur, pavyzdžiui, angliško tipo pievelės, jos tręšimas turi būti žmogaus kontroliuojamas, lapai iš tokių pievelių paprastai išimami ir tręšiama jau žmogaus nustatytomis normomis“, – aiškino biologas.
Jis atvirai sakė nesidomėjęs, kas daroma Gargždų parke. „Abejoju, kad dėl dalies itin nepadorių politikų, ciniškai naudojančių parką savireklamai ir žmonių maustymui vaizduojant save kaip gelbėtojus, būtų įmanoma sveika ir adekvati parkotvarka. Čia visada atsiras koks nors viską išmanantis „specialistas“, politikas, degiojantis žvakutes dėl bet kokių parkotvarkos darbų, todėl net nebebandau gilintis. Buka politika, ignoruojanti mokslą ir profesionalius parkotvarkininkus, pasmerkė šį parką sunykimui, tai esant tokiai beviltiškai situacijai dar domėtis lapais būtų tas pats, kaip maro metu gilintis į apatinių kvarbatkių raštus“, – aštraus žodžio nevengė E. Paplauskis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt