Paramą Ukrainai dažniau teikia žmonės, gerai suprantantys Rusijos grėsmę

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

260167

Gyventojų apklausai rodant, jog nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai dažniau aukojo aukštąjį išsilavinimą turintys sostinės gyventojai bei valdančiųjų rėmėjai, ekspertai tai aiškina didesniu Rusijos keliamos grėsmės ir geopolitinės situacijos suvokimu.

„Susumavus išsilavinimo įtaką ir dešiniųjų partijos elektoratą, kuriems Rusijos probleminis klausimas yra žymiai svarbesnis negu kitų partijų elektoratui, susidaro įspūdis, kad tai susiję su tuo, kiek žmonės yra įsigilinę, kiek jie žino apie Rusijos grėsmę, karą, kiek paliečia mus galiausiai“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis.

„Kuo labiau išsilavinę žmonės, tuo geriau supranta tokius bendresnius dalykus, kartu siejant tai ir su Lietuvos padėtimi“, – teigė VU TPSMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

BNS užsakymu vasarį atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad per 40 proc. Lietuvos gyventojų aukojo Ukrainai. Daugiau aukojo turintys aukštąjį išsilavinimą, verslininkai bei specialistai, tarnautojai, gyvenantys Vilniuje. Aktyviausiai tai darė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (66 proc.), Liberalų sąjūdžio (57,6 proc.) ir Laisvės partijos (53,1 proc.) rėmėjai.

M. Jastramskio vertinimu, šios gyventojų grupės karą Ukrainoje vertina ir galimos grėsmės Lietuvai kontekste, o minėtos partijos dar prieš Rusijos invaziją akcentuodavo šios šalies kaimynams keliamą pavojų.

„Tai susiję su tuo, kaip konkrečių partijų rinkėjai supranta tą problemą kaip saugumo, kuri ir Lietuvai gali atsiliepti. Žiūrint atgal, logiška dėl to, kad dešinieji Lietuvoje iki karo Ukrainoje ir Krymo okupacijos didesnį gerokai akcentą dėdavo Rusijos grėsmei ir apskritai Rusijos problemai. Čia ilgalaikis dalykas, kuris ir aktyvuojasi labiau karo kontekste“, – BNS sakė politologas.

R. Vilpišauskas taip pat atkreipė dėmesį į sociodemografinius apklausos rezultatus, kurie rodo, kad aukoti Ukrainai buvo labiau linkę žmonės, kurie „supranta strateginius klausimus geriau, ką reiškia tokia geopolitinė krizė ir Baltijos šalių, ir Lietuvos požiūriu, kad tai yra ne tik Ukrainos bandymas atsilaikyti prieš agresorę, bet apskritai klausimas apie Europos saugumo ateitį ir Europos demokratinėms šalims svarbių vertybių gynimą“.

„Kuo labiau išsilavinę žmonės, tuo geriau supranta tokius bendresnius dalykus, kartu siejant tai ir su Lietuvos padėtimi“, – teigė mokslininkas.

Aukojimas siejasi su rūpesčiu artimaisiais

30,5 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad per karo Ukrainoje laikotarpį buvo susirūpinę savo ir artimųjų saugumu: ruošėsi galimoms rizikoms, rūpinosi maisto atsargomis, aptarė su artimaisiais planus nelaimių atveju ir panašiai.

Aukojimas ir susirūpinimas dėl savo aplinkos, pasak M. Jastramkio, itin tarpusavyje susiję.

„Tarp Tėvynės sąjungos rinkėjų teikė paramą 66 proc., susirūpino – 41 proc. Palyginkime su „valstiečiais“: teikė paramą 37 procentai, mažiau, bet ir susirūpino žymiai mažiau – 22 proc., – kalbėjo mokslininkas. – Negalime pasakyti, kad valstiečių ar socialdemokratų rinkėjai išvis neaukoja, bet labai iliustratyvūs skaičiai, kad jų susirūpinimas artimaisiais yra mažesnis.“

„Tai reiškia, kad čia yra bendras šių partijų, dešiniųjų elektoratų, įsigilinimas į problemą, ir jos sureikšminimas savo prioritetuose“, – sakė jis.

Politologo teigimu, labai aiški koreliacija, susijusi su parama Ukrainai, yra išsilavinimas.

„Jei žiūrėsime, kurie neturėjo aukštojo, aukojo 38,7 proc., su aukštuoju – 60 proc., didelis skirtumas“, – pastebėjo M. Jastramskis.

Kaip rodo apklausa, materialinę paramą pinigais ar daiktais Ukrainai per praėjusius metus teikė 43,8 proc. apklaustųjų.

Anot R. Vilpišausko, 40 proc. gyventojų, nurodžiusių, kad teikė paramą, tarsi neatspindi pastaruosius metus šalyje tvyrojusios nuotaikos, kad aukojo kone visa tauta.

„Vizualiai atrodo, kad gal ir dar daugiau to judėjimo įvairiomis formomis remti Ukrainą ir ukrainiečius buvo, bet tokios apklausos ir yra tam, kad tą intuiciją pagrįstų arba pakoreguotų“, – sakė jis.

M. Jastramskio teigimu, teikiant paramą koreliuoja „ir išsilavinimas, ir pajamos“, bet, mokslininko teigimu, tai „nėra tobula koreliacija“. Vienas pavyzdžių – mokytojai. Išsilavinę, paprastai daug apie pasaulį žinantys žmonės, tačiau nedidelių pajamų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko vasario 9–18 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausta 1003 pilnamečiai šalies gyventojai 24 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt