Papuošti kapus ar prisiminti mirusiuosius?

Vilnius

Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro žmonės, tvarkydami artimųjų kapus – persistengimas. Neretai brangaus žmogaus kapas paverčiamas gėlių darželiu, o blogiausiu atveju – nešienauta pieva.

Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt

192105

Dvi pirmosios lapkričio dienos yra skiriamos šventuosius ir mirusiuosius prisiminti. Lapkričio pirmoji – Visų šventųjų diena, kurią paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę dar papildė lapkričio antrąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius. Vėlinės – viena iš seniausių švenčių, kurios gyvavimą lėmė ypatingas ryšys su mirusiųjų pasauliu. Žmonės mirties nebijojo, net žodis „vėliava“ siejamas su vėlia, mirusiųjų apsauga, todėl karžygiai ir nešdavo jas jodami į karą.

Dažniausiai persistengiame

Šios šventės giliomis tradicijomis niekas neabejoja, bet dažnas mirusiuosius prisiminti ir jų kapus tvarkyti skuba, tik artėjant lapkričio pradžiai. Prisiminti mirusiuosius, sukalbėti maldą, uždegti žvakę ir nunešti gėlių – atrodytų vieni iš pagrindinių darbelių besibaigiant rudeniui.

Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro žmonės, tvarkydami artimųjų kapus, – persistengimas. Neretai brangaus žmogaus kapas paverčiamas gėlių darželiu, o blogiausiu atveju – nešienauta pieva. Dėl laiko trūkumo dažniausiai pasirenkamas paprasčiausias variantas – sutvarkoma taip, kad užtektų vieno apsilankymo per metus, o kapas atrodytų gana gerai (padengiama dirbtine danga, nenatūraliomis gėlėmis ar skaldele).

Kaip apželdinti kapus?

Kapams puošti tinka visžaliai, dekoratyviniai augalai (gėlės, lapiniai augalai, krūmai, medžiai). Ant lietuvių kapų sodinami augalai dažnai turi ir sakralinę, simbolinę reikšmę, pavyzdžiui, buvo tikima, kad uosis, pasodintas šalia kapo, nubaido velnią, kad jis neišgąsdintų mirusiojo, ąžuolai apsaugodavę kapus, nes tikėta, kad po šiais medžiais ilsėjęsi dievai, pasodintos saulutės simbolizuoja atgimimo viltį, Dievo palaimą, o bugienių krūmai apsaugo antkapius nuo žaibų.

Norint atnaujinti kapavietę, nebūtina išmesti daugiamečių gėlių – jas galima ir persodinti į kitą vietą. Gėles ir augalus reikėtų rinktis apgalvotai, jas derinti, galima apjuosti ir įvairiais apvadais. Reikia įvertinti ir kapo vietos savybes – kur yra kapas, ar apšviečia saulė (jei didžiąją dienos dalį kaitina saulė, rinkitės šviesiamėgius augalus) ir pan. Vis dėlto patartina rinktis lengvai prisitaikančius prie aplinkos augalus, tokiu atveju nereikės nuolat jų prižiūrėti.

Kapus dengiant akmenukais ar kita biria medžiaga, būtina atskirti daržo plėvele („agroplėvele“) nuo juodžemio, kad neaugtų piktžolės.

Kaip ir kokiomis gėlėmis puošti kapą?

Nors manoma, kad vienos ar kitos gėlės tinkamos tik laidotuvių metu, visgi gedulo gėlių nėra, o chrizantemos naudojamos tik dėl to, kad rudeninių gėlių tokiu metu beveik nebėra. Tiesa, egzistuoja nuomonė, kad kapą puošti reikėtų tomis gėlėmis, kurias mėgo mirusysis. Specialistai pataria neperkrauti kapo ryškiomis, įvairiomis gėlėmis, kad kapas atrodytų subtiliai ir estetiškai.

Ypač populiarios baltos spalvos gėlės, nors balta nėra gedulo spalva, priešingai, ji simbolizuoja gėrį, atgimimą ir viltį. Tradiciškai gedulo spalvomis laikoma juoda, pilka, ruda, priimtina ir žalia, tamsiai raudona, geltona, violetinė, todėl šių spalvų gėlės taip pat gali puošti mirusiojo kapą.

Nusprendus ant kapo padėti gėlių puokštę, vertėtų rinktis natūralius žiedus, o ne dirbtinius, nes ir Vėlinės nesitęsia iki pavasario, o gyvos gėlės kapą turėtų puošti bent vieną dieną ar savaitę, vėliau turi būti nurenkamos, kapai nuvalomi. Taip pat nepatariama dėti įmantrių spalvų ar egzotinių augalų puokščių.

Specialistai pataria aukštas puokštes statyti šalia paminklo, kad nenuverstų stiprus vėjas, bet gėlės negali užstoti užrašo ant akmens. Gražiau atrodo žemos puokštės. Vertėtų pirkti tas, kurios turi platesnį pagrindą, taip bus stabilesnės ir nenuvirs pučiant vėjui. Žemas puokštes reikėtų dėti kapo viduryje arba šalia paminklo. Geriausia pirkti kompaktiškas, prigludusias prie žemės, pusapvales, trikampio, mėnulio ar dubenėlio formos puokštes. Gražiai atrodo ir ant kapo išdėstyti stilizuoti kryžiai.

Ugnies motyvas – tradicijų tąsa

Ugnies motyvas lietuvių kultūroje yra labai senas ir išlikęs iki šių laikų. Nors mirusiųjų pagerbimo dieną dažniausiai degamos žvakės, o ne kūrenami laužai (pavyzdžiui, kaip Dzūkijoje), liepsna vis dar turi ypatingą reikšmę.

Nors nuo seno įprasta su mirtimi sieti lyginius skaičius ir, šiukštu, nenešti dviejų ar keturių žiedų gyvam žmogui, visgi porinis žvakių skaičius ant kapo neprivalomas. Tik patariama pirkti uždaras žvakides, geriau – stiklines, nes plastikinės gali užsidegti. Žvarbiomis ar lietingomis lapkričio pradžios dienomis jos ilgiau dega nei prieš porą dešimtmečių naudotos ilgos geltonos žvakės, neretai įspraustos į plastikinius butelius, kad neužgestų.

Verta prisiminti ir tai, kad meilė mirusiesiems gėlių puokštėmis ar kapų dydžiu nematuojama – geriau pasimelsti, geru žodžiu paminėti. Pompastika ir kalnai gėlių nėra svarbiau nei mirusiojo kapo aplankymas, žvakės uždegimas ar malda.

Pagrindinės taisyklės:

neperkraukite kapo gėlėmis;

rinkitės panašių spalvų ir formų gėles;

nenaudokite ryškiaspalvių plastikinių gėlių, geriau rinkitės džiovintas;

puokštes darykite neaukštas, kad neuždengtų paminklo užrašo;

į vazas merkite gėles trumpais kotais  – aukštas puokštes lengvai išvers vėjas;

žvakių skaičius ant kapo nebūtinai turi būti porinis;

rinkitės žvakes stikliniame inde.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt