Panevėžyje vyko Tautiškumo šventė

Panevėžys

G. Kartano nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Panevėžio miesto savivaldybė

359400

Gegužės 1-ąją Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, vyko Tautiškumo šventė, skirta dviem svarbioms sukaktims – „Aušros“ medžio 100-mečiui ir Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo 30-mečiui. Šventę organizavo Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje, po jų Nepriklausomybės aikštėje vyko iškilmingas minėjimas.

Sveikinimo žodį tarusi Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė istorinių simbolių svarbą miesto tapatybei ir tautiniam sąmoningumui.

„Prieš šimtą metų čia, šalia Švč. Trejybės bažnyčios, buvo pasodintas uosis, skirtas pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ atminimui. 2015-aisiais šalia jo pasodintas ir ąžuoliukas – jaunystės, stiprybės ir vilties simbolis. Šie medžiai – tai mūsų miesto ir tautos gyvos šaknys. Jie liudija apie žmones, kurie tikėjo Lietuva, kūrė ją ir puoselėjo. Ir šiandien jų pavyzdys mums primena, kad tautos gyvybę saugo meilė savo kraštui, pagarba istorijai ir bendras siekis kurti stiprią, gražią Lietuvą. Linkiu, kad ši šventė primintų, kiek daug gali kiekvienas, kuris savo darbais, širdimi ir idėjomis prisideda prie gražesnės ir tvirtesnės Lietuvos. Kad augtų ne tik medžiai, bet ir mūsų tikėjimas, vienybė ir pasiryžimas kurti bei gražinti Lietuvą. Su švente! Tegul Lietuva visada auga – kaip medis: stipri, gyva ir nepalaužiama“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Renginio metu buvo aplankytas dar 1925 m. pasodintas uosis – vadinamasis „Aušros“ medis, šalia kurio 2023 m. įrengta atminimo lenta. Greta pasodintas ir ąžuoliukas – jaunų kartų simbolis. Atėjusieji galėjo susipažinti su paroda „Jie kūrė Panevėžio tapatybę 1940–1990“. Šventėje Lietuvos pagražinimo draugijos Panevėžio skyriaus narys, muziejininkas Audrius Daukša ir Panevėžio kraštotyros muziejaus istorikas Donatas Pilkauskas pristatė „Aušros“ medžio istoriją, skambėjo eilės.

Šventės dalyvius vaišino Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai – buvo galima paragauti kareiviškos košės, apžiūrėti ginkluotės parodą, susipažinti su civilinės saugos ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms programa.

Tautiškumo šventėje pasirodė gausus būrys atlikėjų: Panevėžio Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis „Ašarėlė“ (vad. Rima Mureikienė), Panevėžio kultūros centro mišrus choras „Čiūto“ (vad. Dalia Gaspariūnienė), dainų ir šokių ansamblis „Grandinėlė“ (vad. Zita Rimkuvienė), Panevėžio apskrities šaulių 5-osios rinktinės choras „Aukštaitis“ (vad. Petras Luomanas), Juozo Balčikonio gimnazijos šokių grupė „Siaustinis“ (vad. Kristina Nainienė).

Lietuvai pagražinti draugija – tai 1921–1940 m. veikusios ir 1995 m. atkurto visuomeninio judėjimo tąsa. Organizacijos tikslas – saugoti gamtos, istorijos ir meno paminklus, skatinti pilietiškumą bei bendruomeniškumą. 1923 m. draugija pradėjo medžių sodinimo programą, o 1925 m. Panevėžyje, tuometėje Vytauto gatvėje (dabar Nepriklausomybės aikštėje), buvo pasodintas „Aušros“ medis. Tuomet šventėje kalbą sakė gimnazijos direktorius Julijonas Lindė-Dobilas, dalyvavo Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas.

Šių metų renginys pratęsė gražią atminties tradiciją – saugoti ir stiprinti tautinę tapatybę per istorinę atmintį, simbolius ir bendrystę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt