PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2022 m. Vasario 25 d. 10:01

Panevėžyje gyvenantys ukrainiečiai: „Su artimaisiais kalbamės kas valandą. Bent tiek kol kas mums ramiau“

Panevėžys

RIMVYDO ANČEREVIČIAUS nuotr.

Jūsų PanevėžysŠaltinis: Etaplius.lt


206087

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuva ir Panevėžys susirūpino ir išreiškė viltį, kad agresija iš Rusijos ir Baltarusijos būtų sustabdyta. Tuo tiki ir apie tai kalba Panevėžyje gyvenantys ukrainiečiai, o jų Aukštaitijos sostinėje tikrai yra nemažai.

V. Žemkalnio gimnazijoje mokosi trys ukrainiečiai vaikai, Lėlių vežimo teatre darbuojasi net 8 ukrainiečiai, o Viešpaties ir Mergelės Marijos iš Mataros tarnaičių kongregacijos vienuolė Marija Dovire meldžiasi, kad jos gimtinėje įsivyrautų taiką, o agresorių tankai neniokotų Ukrainos žemių.

Vienuolės meldžiasi už taiką

Viešpaties ir Mergelės Marijos iš Mataros tarnaičių kongregacijos vienuolė Marija Dovire – ukrainietė, kilusi iš Ivano Frankivsko. Lietuvoje ji jau 14 metų.

„Labai sudėtinga situacija Ukrainoje, todėl labai sunku kalbėti – artimieji pavojuje, nors Lietuvoje gyvenu jau 14 metų, bet Tėvynę jaučiu. Kai nežinai konkrečių žinių, kas vyksta gimtinėje, jautiesi ne kaip. Labai sunku įsivaizduoti, nes pradžioje galvojome, kad Ivano Frankivskas – saugus, nes arčiau Lenkijos sienos. Tačiau, kai sužinojome, kad ir jis buvo apšaudytas, darosi labai neramu. Šiuolaikinės agresijos technologijos visur pasiekia“, – pasakojo vienuolė.

Viešpaties ir Mergelės Marijos iš Mataros tarnaičių kongregacijos vienuolyne gyvena sesuo Marija Dovire, kilusi iš Ukrainos.
Išlaikyti ramybę ir pusiausvyrą

Pasak sesers Marijos, šios Ukrainos srities – Ivano Frankivsko gyventojai jautėsi saugiai, bet po praėjusios nakties – tapo neramu.

„Žmonės panikoje ir nežino ko laukti. Esame vienuolės, tikinčios, tai malda ir gyvename. Meldžiamės ir prašome Dievo, kad apsaugotų kiekvieną ir apšviestų protus tų, kurie provokuoja išpuolius. Užsidarė Ukrainos sienos ir niekas negali išvažiuoti. Meldžiamės, kad išsilaikytų ramybė ir pusiausvyra. Labai svarbu nepanikuoti“, – jautriai kalbėjo vienuolė.

Mokosi lietuviškoje gimnazijoje

Panevėžio mieste kol kas dar nesulaukta karo pabėgėlių iš Ukrainos, bet V. Žemkalnio gimnazijoje mokosi trys ukrainiečiai vaikai. Ukrainiečių šeima į Panevėžį atvyko prieš trejus metus.

V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas patvirtino, kad gimnazijoje mokosi trys vaikai ukrainiečiai.

„Į Panevėžį ukrainiečių šeima persikėlė prieš trejus metus. Jie turi savo būstą, dirba ir puikiai integruojasi į gyvenimą. Galima sakyti, kad įleido šaknis Lietuvoje. Kalba lietuviškai. Sunku pasakyti, kaip jaučiasi šeima, kai prasidėjo neramumai Ukrainoje. Vaikai, kiek teko bendrauti, mokykloje jaučiasi gerai. Viena mergaitė iš tos šeimos yra net Moksleivių parlamento pirmininkė. Vaikai mokosi pirmoje, trečioje ir dešimtoje klasėse“, – pasakojo A. Totilas.

Neramu dėl artimųjų

Naujienų portalo JP kalbinti Lėlių vežimo teatro aktoriai, vakar dalyvavę Laisvės aikštėje vykusioje vienybės akcijoje „Laisvė Šviečia“, kurioje buvo išreikštas solidarumas Ukrainai, neslėpė jaudulio ir sakė jaučiantys didžiulį lietuvių palaikymą šiuo įtemptu metu.

Aktorius Vladyslavas Mozghovyjus naujienų portalui JP sakė, kad dar kol kas pavyksta susisiekti su artimaisiais ir sužinoti, kaip jie jaučiasi.

„Jaučiuosi labai blogai, nes neramu dėl artimųjų, kurie gyvena visai netoli Rusijos sienos. Labai sunku kalbėti ir sudėtinga išreikšti, ką jaučiu. Mano artimieji gyvena Konotope – visai netoli sienos su Rusija. Ten dabar vyksta karas, o mano artimieji sėdi rūsyje. Kalbuosi su savo šeima kone kiekvieną valandą, nes noriu žinoti, kaip jie. Kai girdžiu jų balsus, žinau, kad jie yra ir su jais viskas gerai“, – neslėpė jaudulio vaikinas.

Artimieji – netoli Rusijos sienos

Panevėžio lėlių vežimo teatre jau ketverius metus dirbantis aktorius Igoris Ignatenko neslėpė, kad jaučiasi nekaip.

„Labai negerai, kai esu čia, o artimieji – ten, kur vyksta karas. Esu iš Sumų srities, o tai iki Rusijos sienos apie 100 kilometrų. Ten dabar tankai, aidi šūviai. Kiekvieną valandą kalbuosi su saviškiais, o jie man sako, kad karas… šaudo visą laiką. Šūviai aidi ir aidi, taip pasakoja artimieji. Ten gyvena tėvai, senelė, sesuo. Lietuvoje jaučiuosi saugus ir dėkoju visiems lietuviams už pagalbą. Padeda net ir pasakytas paprastas, iš širdies pasakytas žodis“, – sakė aktorius ir teigė, kad Lietuva – Ukrainos draugė.

Visoje Ukrainoje neramu

Aktorės Marija Patokova Lėlių vežimo teatre dirba jau ketverius metus.

„Mano gimtinė – Kijevas. Ir ten neramu, kaip ir visoje Ukrainoje. Nežinau, kur šiuo metu mano Tėvynėje gali būti ramu. Galvojau, kad centrinėje Ukrainoje – ramu, bet, ką dabar girdime ir žinome, kad – ne. Skaitau naujienas, o ir žinau naujienas iš tėvų, kad šaudo, aidi sprogimai. Tačiau, kai susisiekiu su tėvais, nekalbu apie šūvius, sprogimus – visi žinome, kad baisu – kalbame apie paprastus dalykus: apie sirenas, ar reikia slėptis. Girdžiu jų atsakymus ir man ramiau. Be to, dalinamės informacija, ką žinau aš ir ką žino jie. Žinau, kad man saugiau nei jiems. Tik apie savo saugumą negalvoju, o galvoju apie savo artimuosius, draugus“, – emocionaliai kalbėjo aktorė.

jusupnv-03-1.jpg