Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
T. Martinaitis, L. Jasiūnienė ir R. Kuliavceva su dar kone trimis dešimtimis kolegų rūpinasi, kad Karaliaus Mindaugo husarų bataliono Pajuostyje kariai valgytų ne tik sočiai, bet ir skaniai, netgi pasimėgautų desertais. / P. Židonis/Sekundė
Lina DranseikaitėŠaltinis: ALFA
Karaliaus Mindaugo husarų bataliono virtuvėje Pajuostyje Įgulų aptarnavimo tarnyboje dirbančios Laima Jasiūnienė ir Ramunė Kuliavceva tarptautiniame konkurse buvo civilės kariuomenės virėjos, vienos iš nedaugelio tarp kariškių, tačiau tai nesutrukdė iš Anglijos į Lietuvą parvežti nugalėtojų taurių: Laima laimėjo 1-ąją, o Ramunė – 2-ąją vietas.
Visą Lietuvos delegaciją sudarė aštuoni virtuvės šefai iš įvairių dalinių.
Geriausios virėjos – Pajuostyje
Karaliaus Mindaugo husarų bataliono Įgulų aptarnavimo tarnybos virtuvės vadovas Justinas Martinaitis šypsosi: nors maisto ruoša kariuomenėje nėra svarbiausias prioritetas, tačiau net ir profesionalūs kariai be tinkamo valgio ilgai nepademonstruotų savo gebėjimų ir ištvermės.
„Be maisto para ar dvi – ir visa kovinė galia dingtų“, – virėjų darbą įvertina J. Martinaitis.
Husarų bataliono valgykloje triūsia trys dešimtys virtuvės darbuotojų. Jie kasdien pagamina apie 500–700 porcijų maisto bent tris kartus per dieną.
O nuo šiol batalionas gali didžiuotis, kad čia dirba ir geriausios NATO šalių šefės.
Praėjusią savaitę iš Didžiojoje Britanijoje vykusio tarptautinio NATO virėjų konkurso „Exercise Army Sustainer“ grįžusios L. Jasiūnienė ir R. Kuliavceva į Lietuvą parvežė geriausių šefių taures.
Pirmą kartą šiame konkurse dalyvavusios moterys neslepia, kad būta daug jaudulio ir iššūkių. „Mūsų specialybė kartais nepelnytai nuvertinama, bet ji tikrai labai reikalinga. Toks laimėjimas suteikia daugiau motyvacijos, pasitikėjimo savimi“, – tvirtino abi virėjos.
Kaip kuskusas virto perlinėmis kruopomis
Pirmąją vietą žuvies patiekalo kategorijoje laimėjusi L. Jasiūnienė pasakoja, kad pasirengimas konkursui buvo vienas nesibaigiantis iššūkis.
Po darbo grįžusi į namus ji praktikuodavosi gamindama kiaulienos patiekalą, kol susižinojo, kad kiaulienos patiekalų konkurse išvis negali būti. Tad skubiai teko ieškoti kito recepto – iš žuvies.
Pirmąją vietą žuvies patiekalo kategorijoje laimėjusios L. Jasiūnienės pasiruošimas konkursui buvo ištisas nesibaigiantis iššūkis, pilnas netikėtumų. / P. Židonis/Sekundė
„Tuomet pasirinkau sterką, bet paskutinę dieną mane pasiekė informacija, kad ir jo negalima – iš žuvies patiekalų buvo galima ruošti tik menkę, lašišą, upėtakį ir skumbrę. Teko vėl improvizuoti“, – pasakojo netikėtumų virtinę išgyvenusi virtuvės šefė.
Ir tuo iššūkiai nesibaigė.
L. Jasiūnienė nusprendė konkursui kepti skumbrę su perliniu kuskusu. Tačiau verčiant į anglų kalbą receptūrą ir ingredientus, įsivėlė netikslumas – vietoj perlinio kuskuso atsirado perlinės kruopos.
Kadangi pagal konkurso nuostatus visus patiekalus galima gaminti ne ilgiau nei pusvalandį, perlinės kruopos nebūtų spėjusios išvirti.
„Prašiau pakoreguoti mano ingredientų sąrašą ir atvežti kuskuso, bet gavau bulguro. Tik prie žuvies šios kruopos visai nederėjo. Ačiū Dievui, vaikštinėjant mieste pačiai pavyko rasti nusipirkti kuskuso“, – dabar juokiasi L. Jasiūnienė.
Nerado lietuviškos varškės
Ne ką mažiau streso teko ir jos kolegei R. Kuliavcevai.
Ji varžėsi desertų kategorijoje.
Kadangi gaminti teko lauko sąlygomis, Ramunė pasirinko laiko jau patikrintą desertą iš paprastų ingredientų: varškės, persikų, spanguolių uogienės, šokolado ir kiaušinio baltymo.
R. Kuliavceva konkursui pasirinko gaminti desertą iš varškės, persikų, spanguolių uogienės, šokolado ir kiaušinio baltymo, bet atvykus į Angliją paaiškėjo, kad toje šalyje neįmanoma rasti lietuviams įprastos varškės. / P. Židonis/Sekundė
Šį receptą Ramunė išsaugojusi dar iš tų laikų, kai prieš du dešimtmečius dirbo tuo metu itin garsiame Panevėžio restorane „Puntukas“. Bet kone paskutinę minutę desertą teko „tobulinti“ – vietoj uogienės pavyko gauti tik pačių spanguolių, o lietuviams įprastos varškės Anglijoje net nėra – tik grūdėtoji.
„Šiam desertui reikia vos kelių ingredientų, bet jis tikrai labai skanus. Gal net į gera išėjo, kad nebuvo tų produktų, su kuriais čia, Lietuvoje, ruošiu desertą“, – šypsosi antrosios vietos laimėtoja.
Į Angliją su savo puodais
Dar vienas iššūkis virėjoms buvo ir neįprasta virtuvė – konkurse patiekalus gaminti teko lauko sąlygomis.
Palapinėse buvo pastatytos elementariausios krosnelės, kuriose temperatūrą teko matuoti primityviu būdu – tiesiog įkišant ranką.
Nors organizatoriai parūpino reikalingos virtuvės įrangos, panevėžietės į konkursą vis tiek gabenosi savo keptuves, puodus ir įrankius.
„Inventorius buvo skirtas visiems konkurso dalyviams, tad galiojo taisyklė – kas pirmesnis, tas ir turės reikalingą inventorių. Todėl pačioms teko kai ką atsivežti iš Lietuvos. Jaudulio buvo tikrai daug, bet rezultatai viską atpirko“, – pasakoja prizininkės.
Talento ir patirties kokteilis
Lietuvės buvo vienintelės civilės, dalyvavusios tarptautiniame NATO konkurse. Visi kiti šefai – kariškiai.
Kitų šalių pasirengimas šiam konkursui, pripažįsta Laima ir Ramunė, išties nustebino. Pavyzdžiui, vokiečių komanda atsivežė visą profesionalią virtuvės įrangą, o Omano atstovai vertinimo komisijos palankumą bandė pelnyti gamindami netgi šokolado fondiu.
„Stebėti konkurentų nelabai turėjome laiko. Bet kiek matėme – visur restorano lygio patiekalai“, – žavisi dalyvės.
Beje, tiek L. Jasiūnienė, tiek ir R. Kuliavceva prieš užsirišdamos prijuostes Karaliaus Mindaugo husarų bataliono Įgulų aptarnavimo tarnybos virtuvėje, irgi darbavosi ne viename Panevėžio restoranų.
Sutapimas, kad abi nominuotos šefės savo gyvenime ragavusios ir dažytojos-apdailininkės duonos. Gal todėl ir lėkštėje maistas virsta menu.
„Kai darai iš širdies, negali būti neskanu. Žinoma, savo daro ir įdirbis – virtuvėje sukuosi jau tris dešimtmečius. Ko imiesi, privalai daryti maksimaliai gerai, tuomet ir rezultatas džiugina“, – svarsto L. Jasiūnienė.
Tačiau bataliono virtuvės vadovas J. Martinaitis įsitikinęs: maisto gaminimas – taip pat menas. „Turi būti ne tik skanu, bet ir gražu – neabejotinai tai aukštesnio lygio menas. Taip gaminti reikia ir talento“, – tikino J. Martinaitis.
Ant karių stalo – ir desertai
Karinio dalinio virtuvėje eksperimentams vietos nelabai lieka.
Virtuvės šefai maistą kariams ruošia pagal iš anksto suderintą valgiaraštį, kuris nuo metų pradžios iš esmės keitėsi. J. Martinaičio teigimu, dabar ir šauktiniai, ir profesionalūs kariai turi daugiau laisvės rinktis – šalia karšto patiekalo kiek nori gali įsidėti daržovių, salotų, vaisių, uogų, užkandžių. Ir net desertų!
„Ne vienas šauktinis nustemba pamatęs, kokia skani ir maistinga mūsų virtuvė. Dažnas taip nevalgo net namuose“, – teigė J. Martinaitis.
Pasak jo, nors maistas gaminamas pagal iš anksto patvirtintus valgiaraščius, kartais šefams tenka neplanuotai improvizuoti, kai tiekėjai dėl vienokių ar kitokių priežasčių ima ir ko nors neatveža.
Tenka atskirai virti valgį vegetarams ar turintiems kitokių valgymo įpročių.
„Dabar ir be atskiro meniu vegetarai nelieka alkani – šalia mėsos patiekalo visuomet patiekiama daugybė įvairiausių daržovių.
Mūsų darbuotojai prisitaiko prie įvairių maitinimosi įpročių. Bet dažnai nutinka, kad palaksčius miškuose ir kotletai ima kvepėti. Kariams tenkantis fizinis krūvis tikrai nemažas, jiems energijos reikia daugiau nei įprastai“, – šypsosi J. Martinaitis.
Virtuvės šefės pastebi, kad mūsų kariškiai ir šauktiniai labiausiai mėgsta mielinius blynus, sklindžius, varškėčius – tai, ką paprastai gamina mamos ir močiutės. Šių patiekalų beveik nelieka – sušveičia viską.
Taip pat mėgstami tradiciniai lietuviški patiekalai – kugelis ir vasaros stalo karaliai – šaltibarščiai.
„Stengiamės, kad visi liktų sotūs. Mūsų komanda nemaža, tad kitais metais geriausio NATO šalių šefo konkurse gal ir kolegos norės išbandyti jėgas“, – ragina šių metų laimėtojos L. Jasiūnienė ir R. Kuliavceva.