PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2022 m. Balandžio 26 d. 11:41

Panevėžiečius Černobylio avarijos likvidatorius stebina rusų karių trumparegiškumas: „Jie save tiesiog palaidojo“

Panevėžys

RIMVYDO ANČEREVIČIAUS nuotr.

Jūsų PanevėžysŠaltinis: Etaplius.lt


214157

Prieš trejus metus Panevėžyje buvo atidengta lenta visame pasaulyje nuskambėjusios Černobylio tragedijos aukoms atminti. Taip atminimo lentos sumanytojas ir autorius Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Panevėžio miesto ir rajono komiteto pirmininkas Alfonsas Rožėnas, sekdamas kitų, nuo šios katastrofos nukentėjusių tautų pavyzdžiu, norėjo pagerbti vardan Ukrainos ir visos Europos likimo kovojusius bendražygius.

Šiandien prie šios lentos sugrįžęs autorius prisimena ne tik anų metų tragediją, bet ir atsargiai žvelgia į dabartinius karo įvykius Ukrainoje. Pasitinkant 36-uosius metus po Černobylio atominės elektrinės katastrofos, A. Rožėną kone labiausiai stebina rusų karių veiksmai tiek Zaporižės, tiek Černobylio atominėse elektrinėse.

Katastrofa pakeitė gyvenimus

Tada avarija paveikė Lietuvą ne tik per ją slinkusiu radioaktyviu debesimi. Apie 7 tūkst. lietuvių buvo išvežti į užterštą zoną atlikti įvairių valymo darbų. Dauguma jų tuo metu tarnavo sovietų armijoje arba buvo jos rezerve, tad atsisakyti tokios misijos, apie kurią tinkamai nebuvo net informuoti, negalėjo. Dėl prastai organizuotų darbų radiacijos užterštoje zonoje į ją atvežtų žmonių pastangos apskritai liko beprasmės. A. Rožėnas pamena 1986 metų balandžio 26-ąją įvykusią ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko griūtį.

Į Černobylio sritį jam teko vykti ne kartą – vyras tuo metu dirbo Priešradiacinėje saugos tarnyboje ir 1986–1989 metais dalyvavo likviduojant avarijos padarinius. „Mes turėjome Kauno aviacijos karinio dalinio lėktuvus ir jais skraidydami matuodavome radiaciją visoje Černobylio zonoje ir aplink: Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje“, – naujienų portalui JP pasakojo A. Rožėnas.

Pirmininko duomenimis, darbams po atominėje elektrinėje įvykusios katastrofos buvo paskirti maždaug 300 panevėžiečių, dar 150 Panevėžio statybos tresto darbuotojų statė naujus namus nukentėjusiesiems, tačiau to padaryti nespėjo – miestas, kuriame vyko statybos, buvo užkrėstas. Link Pripetės Dniepro upe iš Rusijos ėmė plūsti kariniai laivai. Trisdešimtyje laivų, kuriuose tilpo apie 300 asmenų, laikinai buvo apgyvendinti nukentėjusieji. Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Panevėžio miesto ir rajono komitetas iš pradžių vienijo 280 narių, dabar jų likę kiek daugiau nei pusė – 150.

„Dvylika sunkiai serga, guli, nevaikšto, yra patyrę po kelis insultus. Visiems, nesvarbu, kokio jie amžiaus, sveikata vis prastėja. Ypač vargina skydliaukės, plaučių, kepenų ligos“, – liūdnai vardijo A. Rožėnas.

Platina pavojingą radiaciją

Dabar vienas paskui kitą miršta į Ukrainą įsiveržę rusų kariai, kurie šalia Černobylio atominės elektrinės, kasinėdami apkasus, save tiesiog palaidojo.

„Kasinėdami aplink atominę elektrinę rusai išjudino radiacijos įsigėrusį gruntą. Radiacija pakilo į aplinką, tolimesnes teritorijas ir tai labai didelis pavojus. Kadangi anuomet ten dirbome, labai keista, juk tada daug dirbo ir patys rusai, padarė daug darbų, kurie iš tiesų buvo ypatingai pavojingi. Pavyzdžiui, plaukė į reaktorių per radioaktyvų vandenį. Jie tada aukojosi, kad kuo greičiau būtų sustabdytas radiacijos plitimas į atmosferą, o dabar patys nukentėjo. Jie turėjo žinoti, bent jau valdžia turėjo perspėti, kad čia pavojinga, kad 30 kilometrų atstumu nieko negalima liesti, tuo labiau kasinėti. Kaip jie taip galėjo sugalvoti, man nesuprantama“, – kalbėjo A. Rožėnas ir nesistebi, kad dabar vienas paskui kitą miršta čia apkasus ruošę rusų kariai.

O blogiausiai, kad jie platiną šią pavojingą radiaciją. „Tai didžiulis pavojus, nes ne taip paprastą ją sustabdyti“, – sakė pašnekovas.

Atominė – tiksinti bomba

A. Rožėnas neslepia nuostabos kalbėdamas ir apie rusų karių sprendimą pašalinti atominėje elektrinėje dirbančius darbuotojus.

„Čia dirba ir nuolatos budi apie 250 darbuotojų, nes nepertraukiamai reikia stebėti valdymo aparatūrą, pastoviai reguliuoti temperatūrų pakilimus ir nukritimus. Darbuotojų paėmimas į nelaisvę sukėlė didžiulę įtampą. Turbūt toks rusų planas ir buvo. Taip jie siekė išgąsdinti visą Europą ir pasaulį. Juk atominė yra veikianti bomba, kurią reikia nenutraukiamai saugoti. Tai bent tiek gerai, kad Pasaulio atominės elektrinės inspekcija rusams įsakė palikti elektrinę ramybėje“, – kalbėjo A. Rožėnas.

Protu nesuvokia

Be to, jis mano, kad karą Ukrainoje pradėję rusai veikia labai pavojingai ir neapskaičiuotai. „Jie visais būdais stengiasi įbauginti pasaulį, net vieną Zaporožės atominės elektrinės reaktorių apšaudė. Bet noriu pažymėti, kad tokie gąsdinimai ir patiems rusams kenkia, jų aplinkai, ne tik pasauliui“,  – tvirtino A. Rožėnas ir teigė, kad šis pradėtas karas yra visiškai betikslis.

Didžiausia baimė – branduolinis karas

Prisimindamas Černobylio ir kalbėdamas apie dabartinius įvykius, vis tik pašnekovas labiausiai baiminasi ir kaip didžiausią pavojų įvardina branduolinį karą.

„Ateityje atominės elektrinės bus labiausiai tinkamos išgauti energiją. Laikui bėgant jos taps vis saugesnės. Užsienyje išranda tokius reaktorius, kurie nėra pavojingi, juos galima ir nesunkiai sustabdyti, ir pakeisti. Didžiausias pavojus dabar – branduolinis karas. Šitaip naikinti turtą ir pramonę, žudyti žmones, karius, civilius, rodo, kad rusų protas nebesuvaldomas. Su tokiu jų neišmanymu tikiu, kad rusai gali padaryti bet ką“, – kalbėjo A. Rožėnas.

jusupnv-03-1.jpg