Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mindaugas JonušasŠaltinis: Etaplius.lt
Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.
COVI-19 – tai baisi grėsmė, kabanti virš mūsų visų. Tiesa, žmogus prisitaiko prie visokių negandų. Išgyventos atominių elektrinių avarijos, mūsų protėviai išliko, siaučiant marui. Tačiau nieko nėra blogesnio, kaip laukimas ir įsitikinimas, kad gal viskas praeis laimingai. Aišku, kad keisis gyvenimo būdas, bus pasekmės ekonomikai ir daugeliui gyvenimo sričių. Todėl reikėtų aktyviau ruoštis, kaip sušvelninti tas pasekmes.
Labdaros koncertų COVI - 19 fondui papildyti organizuoti nėra įmanoma, tačiau aukos turėtų būti renkamos ar numatomas koks nors mokestis. Nuotoliniu būdu gali dirbti tik tam tikrą protinį darbą dirbantys žmonės, biurokratija, tačiau nuotoliniu būdu negali dirbti nei gyvulių šėrėjai, nei melžimo operatoriai, nei pramonės darbininkai, veterinarai, medikai. Masiniam sirgimui kilus, tokių darbuotojų truks. Reikėtų, įdarbinus visus bedarbius plėsti bent jau ilgai negendančių produktų gamybą, kol padėtis netapo rimta.
Tokių veiklų startui reikia lėšų. Jei bus sprendimas, kad sunegalavęs žmogus turės nedirbti, gyventi izoliacijoje be pragyvenimo lėšų ir su neužtikrintom socialinėm garantijom – raginimai būti pilietišku sąmonę pasieks, kaip gatvės triukšmas.
Bus ieškoma būdų, kaip, kuo ilgiau išlikti neizoliuotam. Tokių dalykų būta. Iki Nepriklausomybės atkūrimo būta labai mobilių gyventojų sluoksnių, plito žarnyno infekcijos. Medikų nustatyta infekcija atnešdavo daug keblumų žmonėms dirbantiems maisto pramonėje, viešojo maitinimo srityje, klientų aptarnavimo sferose. Apie šešis mėnesius tęsėsi dispanserizacija
Todėl namų vaistinėlėse gausiai atsirasdavo kalio permanganato grūdelių, kurie buvo tirpinami ir geriami. Būtina suskaičiuoti, kiek pramogų pasaulio žmonių liks be darbo ir be pragyvenimo lėšų. Jie turės kažkaip jų užsidirbti. Tai žmonės, sugebantys reklamuoti save.
Ar nebus apeiti pramogų draudimai? Kaip pragyvens bibliotekininkai, muziejininkai, švietimo darbuotojai? Kokia gali būti infliacija ar veiks santaupos?
Mokslo metų pertrūkiai didelė žala, keičianti abiturientų, baigiamųjų kursų studentų likimus. Būtina ruošti nuotolinio mokymo programas, metodiką ir medžiagą.
Galvoti apie lėšas būtina, nes jų trūkstant, įvyks nesuderinamumas tarp reikia ir įmanoma. Įmanoma nugalės, bus daromi kompromisai ir bandymai pasikliauti sėkme.
Ir profilaktinis darbas taps kova su vėjo malūnais. Tiesa, viskas praeina, viskas liaunasi, maras atslinkdavo ir vėl nuslinkdavo, net esant daug žemesniam civilizacijos lygiui, žmonija išliko. Bet turime įrodyti, jog mūsų mąstymas pažengė į priekį ir mes galime apsisaugoti nuo chaoso.