Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gydytojai sako, kad į ligoninę ir reanimaciją patenka daugiausia neskiepyti arba seniai skiepą gavę žmonės. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt
Po švenčių praėjus savaitei–dviem susirgimų skaičiai Šiauliuose vėl kyla į viršų, lenkdami šalies vidurkį. Vis dėlto pastebima, kad kol kas užsikrėtę asmenys serga lengva forma ir į ligoninę nepapuola. Tie, kurie guldomi į ligoninę ar patenka į reanimaciją – didžioji dalis neskiepyti arba skiepyti seniai. Daugėja pirma doze besiskiepijančių darbingo amžiaus šiauliečių.
Veržiasi į priekį
Kurį laiką Šiaulių miestas laikėsi stabiliai, tačiau pastarosiomis dienomis COVID-19 susirgimų kreivė ėmė kilti stipriai į viršų, Šiauliai veržiasi į priekį.
Kaip pirmadienio spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus patarėja Rita Švambarienė, 100 tūkst. gyventojų vidutinis šalies vidurkis per paskutines dvi savaites yra 1098 atvejai. Šiaulių mieste šis skaičius pasiekė 1544.
Kitose regiono savivaldybėse užsikrėtimų skaičiai nesiekia nė tūkstančio. Daugiausia Radviliškio rajone ir Pakruojyje – atitinkamai 824 ir 725. Mažiausiai – Kelmės rajone, kur užsikrėtusiųjų skaičius sudaro apie 400.
„Stebimas augimas, paskutinę savaitę ryškus, gerokai viršijame šalies vidurkį“, – pastebėjo patarėja.
Protrūkių nėra daug
Kokios to priežastys, specialistai kol kas negali tiksliai pasakyti. Stebimos tendencijos dėl omikron atmainos plitimo. Tačiau šiame regione patvirtintų omikron atmainos atvejų kol kas nenustatyta.
Kaip aiškino R. Švambarienė, yra tik įtariamų mutacijų, t. y. tokių viruso, kurio mutacijos panašios į omikron atmainą, atvejai. Šiaulių regione jų fiksuota 158 – daugiausia Šiaulių rajone (36), kitose regiono savivaldybėse vidutiniškai apie 20, ne daugiau trisdešimties.
Vis dėlto, jeigu susirgimų daugėja, aktyvių protrūkių regione nėra tiek daug kiek būdavo anksčiau augant susirgimų kreivei. Pasak epidemiologų, Šiaulių regione užfiksuoti 32 aktyvūs protrūkiai, didžioji dalis – Šiaulių mieste.
Trūksta resursų
Pastarąją savaitę fiksuota 250 susirgimų daugiau nei įprastai. Iš jų 150 atvejų daugiau Šiauliuose. Padidėjo susirgimas tarp jaunesnių. Iki 40 proc. susirgusiųjų yra 20–40 m. amžiaus grupėje.
Fiksuota ir daugiau įvežtinių atvejų – išaiškinta 12. Tačiau, pasak R. Švambarienės, NVSC darbuotojai fiziškai nepajėgia visų atvejų ištirti.
Epidemiologai taip pat stebi tendenciją, kad užsikrėtę asmenys vis dažniau nenori bendrauti su specialistais. Neteikia informacijos arba ją teikia pastebimai klaidingą.
„Didžioji dalis sako, kad gyvena po vieną, kad kontaktų neturi, nors telefonu kalbant girdime vaikų verksmą, balsus“, – teigė R. Švambarienė.
Pasak patarėjos, tikimasi, kad problemą padės išspręsti pakeista tvarka, kai užsikrėtimo anketą galės pildyti patys asmenys internetu.
„Jeigu sąžiningai suteiktų, turėtume daugiau savalaikės informacijos. Žmogiškųjų resursų trūksta židiniams ištirti“, – sakė R. Švambarienė.
Užsikrėtė jaunimas
Nežiūrint, kad buvo žiemos atostogos, daug susirgimų fiksuota tarp vaikų, 10–14 ir 15–17 amžiaus grupėse. Pasak epidemiologų, daug susirgimų fiksuojami šeimose, iš sostinės ir kitų didmiesčių grįžę studentai ir moksleiviai galimai parsivežė virusą, jis greitai išplito šeimose.
Keturi atvejai galimai sietini su didžiaisiais renginiais. Epidemiologai negali būti visiškai tikri, bet du susirgę asmenys nurodė, kad lankėsi šventiniu laikotarpiu vykusiuose SEL koncerte Kaune ir du – Justino Jaručio koncerte Šiauliuose.
„Vienareikšmiškai negalima taip teigti, kad užsikrėtė šiuose renginiuose. Be koncerto asmenys lankėsi kitur dar. Bet pažymėjo tuos renginius“, – teigė R. Švambarienė.
Atmaina švelnesnė
Kaip aiškino Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojas Gintaras Kramilius, ligoninės personalas su nerimu laukė omikron atmainos. Tačiau kol kas pastebima, kad ji nėra tokia agresyvi, kaip kitos atmainos iki šiol.
„Į ligoninę guldomų pacientų skaičius lieka stabilus, savaitgalį gal daugiau, bet įprastai vidutiniškai per parą 4–6 nauji pacientai stacionare“, – teigė pavaduotojas.
Šiuo metu ligoninės kovidiniame skyriuje gydomi 53 pacientai. Reanimacijoje gydomi 8 pacientai, iš kurių tik vienas buvo skiepytas ir tas pats – prieš aštuonis mėnesius. Dviejų pacientų būklė yra kritinė. Jie yra 42–89 metų amžiaus grupėje.
„Į stacionarą, į reanimaciją vis dar dažniau patenka neskiepyti pacientai, dažniausiai vyresni, 60 ir daugiau metų amžiaus“, – teigė G. Kramilius.
Kovidinių lovų užpildyta apie 70 proc. Pasak pavaduotojo, dėl papildomų lovų ir kovidinių skyrių atidarymo Sveikatos apsaugos ministerija atidarys papildomus skyrius atraminėse ligoninėse (respublikinėse bei universitetinėse šalies ligoninėse) kiekvienu atveju pagal poreikį bei galimybes.
Šiaulių ligoninės administraciją neramina tai, kad atliekant profilaktinius PGR tyrimus, rasti užsikrėtimo atvejai. Iš viso devyni darbuotojai iš skirtingų padalinių yra užsikrėtę ir izoliacijoje. Pasak direktoriaus pavaduotojo, visi buvo vakcinuoti sustiprinančiąją doze.
„Tikimės, kad jie nesirgs arba persirgs lengva forma, prašysime, kad jiems sutrumpintų izoliacijos laiką“, – kalbėjo G. Kramilius.
Daugėja besiskiepijančių
Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė pateikė pasiskiepijusių gyventojų statistiką. Šiaulių mieste jau 68 proc. gyventojų yra pasiskiepiję. Didžioji dalis – 41 proc. pagal pilną skiepijimo planą, trečdalis jau gavę sustiprinančiąją vakciną. Kiek daugiau nei du procentai – paskiepyti pirmąja doze iš dviejų.
Pasak vedėjos, paskutinė savaitė buvo dar aktyvesnė, vis daugiau gyventojų skiepijasi. Aktyvumas jaučiamas 12–15 m. ir 80 m. bei vyresnių amžiaus grupėse. Taip pat daugėja pirmąja vakcina paskiepytų darbingo amžiaus gyventojų (35–44 m.).
Bendras paskiepytų asmenų skaičius didžiausias 55–79 m. amžiaus grupėje. Mažiausias – palyginti neseniai pradėtose skiepyti jauniausiose amžiaus grupėse. Tačiau, kaip nurodė V. Palčiauskienė, šioje grupėje skaičiai didėja.
Bent viena vakcinos doze paskiepyti 43 proc. 12–15 m. bei 1,9 proc. 5–11 m. amžiaus vaikai.
Vakcinos laisvai prieinamos
Vedėja priminė, kad pagal pakeistas skiepijimo taisykles, po trijų mėnesių galima skiepytis sustiprinančiąja vakcinos doze. Jeigu buvo skiepytasi „Janssen“ vakcina ir norima skiepytis tokia pačia, pagal galimybes ja galima skiepytis jau po dviejų mėnesių.
Skiepytis šiuo metu galima visose sveikatos priežiūros įstaigose užsiregistravus karštąją 1808 linija telefonu arba internetu. Taip pat be išankstinės registracijos galima pasiskiepyti tam tikromis dienomis bei valandomis viename prekybos centre bei Nacionaliniame kraujo centre (S. Daukanto g. 90, Šiauliuose).