Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
(Freepik nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Storosios žarnos vėžys pagal dažnumą yra penktoje vietoje. Nors liga lengvai aptinkama vos pradėjusi vystytis, mūsų šalyje nuo storosios žarnos vėžio vis dar miršta nedovanotinai daug žmonių. Taip yra todėl, kad pacientai vengia tikrintis.
Liga išgydoma
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per metus šalyje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir kasmet tokių ligonių daugėja. Nors šis vėžys gali būti išgydomas, miršta apie 800 ligonių. Taip yra todėl, kad, deja, ligoniai ilgai nejaučia jokių ligos požymių ir kreipiasi į medikus tik tuomet, kai liga išplinta. Tačiau gydytojai pastebi ir kitokių tendencijų.
„Būna pacientų, kurie skundžiasi, kad prastai jaučiasi metus ar dar ilgiau, tačiau į gydytojus nesikreipia“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus gydytojas Olegas Stungys.
„Pernai Šiaulių mieste buvo ištirta beveik 8 000 pacientų, 600 reikėjo atlikti kolonoskopiją, bet į tyrimą jų atėjo tik 59 procentai. Čia gali būti atsakymas, kodėl tiek daug žmonių miršta“, – antrina Respublikinės Šiaulių ligoninės Endoskopijų skyriaus gydytojas endo-skopuotojas Justas Birutis.
Gydytojas svarsto: gal žmonės bijo, nes anksčiau kolonoskopija buvo atliekama be intraveninės anestezijos, tad po tyrimo žmonės su kitais gal pasidalydavo nemaloniais potyriais, tačiau dabar ji atliekama su nejautra ir tikrai nėra ko baimintis.
Kita priežastis – gal šeimos gydytojai nepakankamai ragina. „Mes stengiamės kviesti visus: procedūra nemokama, daroma su anestezija“, – teigia gydytojas.
Pasitikrinti anksti reikia todėl, kad, suradus ikivėžines ligas, galima sėkmingai išgydyti.
Tikrintis turi visi rizikos amžiaus
Tam, kad būtų kuo anksčiau nustatomi storosios žarnos pakitimai, iš kurių gali išsivystyti vėžys, prieš dvylika metų Lietuvoje pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Pagal ją visi žmonės nuo 50 iki 74 metų amžiaus kartą per dvejus metus turi atlikti slaptojo kraujo išmatose testą, mat įrodyta, kad toks tyrimas mirčių nuo storosios žarnos vėžio riziką sumažina 20–30 procentų. Už tyrimą mokėti nereikia.
„Kol nebuvo šios programos, pirminį vėžį, kurį galime išgydyti net neoperuodami, rasdavome daug rečiau“, – tvirtina O. Stungys.
„Jei testas teigiamas, tada pacientas siunčiamas pas gydytoją endoskopuotoją atlikti žarnyno kolonoskopijos. Tai storosios žarnos apžiūra iš vidaus. Šiuo tyrimu ieškoma kraujavimo priežasties“, – aiškina J. Birutis.
Ne visada kraujavimo priežastis yra storosios žarnos vėžys. Kraujuoti gali dėl hemorojaus, Krono ligos, opinio kolito, polipų ir kitų ligų.
„Radus polipų, jie šalinami ir tiriami, vertinami histologiniai pakitimai“, – sako gydytojas J. Birutis.
Gydytojas aiškina: jei kolonoskopijos metu rastas polipas yra nedidelis, jis šalinamas pirmosios procedūros metu, jeigu labai didelis, paimama biopsija ištirti, ar jis nesuvėžėjęs, ir tuomet skiriamas laikas, kada jis bus šalinamas. Radus onkologinę ligą, taip pat imama biopsija ir, laboratorijoje patvirtinus diagnozę, paciento gydymą aptaria gydytojų multidisciplininė komanda. Dažniausiai, jei onkologinės ligos išplitimas yra lokalus, pacientas operuojamas ir pašalinamas navikas, o tada sprendžiama dėl chemoterapijos ar spindulinės terapijos taikymo. Yra tikimybė, kad jei liga neišplitusi, pavyks radikaliai pašalinti naviką. Jei liga išplitusi, tuomet skiriama chemoterapija arba spindulių terapija, pasitelkiama endoskopinė pagalba virškinamojo trakto praeinamumui užtikrinti.
Kodėl susergama
Pasak O. Stungio, ligą dažniausiai lemia gyvenimo būdas: rūkymas, nutukimas, fizinės veiklos stygius, valgymas daug raudonos mėsos ir, kaip minėta, ligos, iš kurių vėliau gali išsivystyti vėžys, polipai, opinis kolitas, Krono liga.
„Jei storosios žarnos vėžiu sirgo artimiausi giminės, rizika susirgti didėja iki 6 procentų. Tačiau jei tėvai sirgo storosios žarnos vėžiu iki 45-erių metų, tuomet tikimybė susirgti padidėja iki 10 procentų“, – sako gydytojas.
Vienas svarbiausių storosios žarnos vėžio simptomų – pasikeičia tuštinimosi įpročiai: būna tai vidurių užkietėjimas, tai viduriavimas.
„Jeigu žmogus, kuriam yra 45-eri metai ir daugiau, pajunta tokius simptomus, turi skubėti pasitikrinti žarnyną“, – pataria O. Stungys.
Antrasis požymis, kai nei iš šio, nei iš to, jeigu, pavyzdžiui, nesilaiko dietos, nebadauja, neturi psichologinių problemų, ima kristi svoris daugiau negu 20 kilogramų per pusę metų. Taip pat atsiranda silpnumas, kraujas išmatose, nežinia dėl ko atsiradusi mažakraujystė. Ypač į šiuos simptomus turėtų atkreipti dėmesį tie, kurių tėvai sirgo storosios žarnos vėžiu. Beje, gydytojas sako, kad daug žmonių ateina pasitikrinti, nes jų artimi žmonės sirgo storosios žarnos vėžiu, ir pataria visiems 50–74 metų žmonėms kreiptis dėl patikros į savo šeimos gydytojus.
Saugo nuo koronaviruso
„Kai buvo pirmoji COVID-19 banga, beveik trims mėnesiams buvo sustabdytos planinės konsultacijos ir paslaugos, tarp jų ir kolonoskopijos. Kai jas atnaujinome, buvome nemaloniai nustebinti, nes aptikome daug užleisto vėžio atvejų“, – pasakoja gydytojas J. Birutis.
Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios prevencinę programą ir atliekančios kolonoskopiją, laikosi visų apsaugos reikalavimų, todėl COVID-19 pandemija neturėtų būti priežastis atidėlioti storosios žarnos vėžio patikrą.
„Laikomės nustatytos tvarkos: yra tarpai tarp procedūrų, dezinfekuojamos patalpos, darbuotojai dėvi asmens apsaugos priemones“, – teigia J. Birutis.
Be to, gydytojai dabar dirba ilgiau nei anksčiau, stengdamiesi priimti visus, kurie nori konsultuotis.
crc-logo.jpg