Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Savivaldybės nuotr.
Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt
Pastaruoju metu viešoje erdvėje galime matyti ne vieną diskusiją apie institucinės globos pertvarką Marijampolėje. Gyventojus neramina neįgaliųjų integracija ir kartu su šia pertvarka vykstantys pasikeitimai.
Pasikeitimai, kurie turėtų būti laukiami ir priimami atviromis širdimis, su supratimu bei palaikymu. Tačiau šiuo klausimu visuomenėje vyrauja dvejopos nuomonės. Suprantama, kad dažniausiai visi bijome to, ko dar nepažįstame, ir baiminamės nežinomybės dėl ateities.
Pertvarkos metu Marijampolės mieste statomų šešių grupinio ir (ar) savarankiško gyvenimo namų kaimynai išties sunerimo dėl ateities ir būsimų kaimynų. Kyla natūralūs klausimai: kokie žmonės kursis greta, kaip visiems pavyks sugyventi po viena ir ta pačia saule?
Savivaldybės vicemeras Artūras Visockis ir tarybos narys, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas lankėsi jau keletą metų mūsų mieste gyvuojančiuose grupinio gyvenimo namuose ir dar kartą įsitikino, kad sugyventi po viena saule, skatinti bendruomeniškumą ir meilę gyvenimui galime visi ir tai daryti taip paprasta.
Lazdijų gatvėje jau antrus metus gyvenantys asmenys su negalia – svetingi, paslaugūs ir tvarkingi, būtent toks įspūdis susidaro įžengus į jų namus. Atsisėdus išgerti puodelį arbatos pasipila pasakojimai apie mėgstamas veiklas, diskutuojama apie tai, kad vienas iš gyventojų sėkmingai lanko Marijampolės trečiojo amžiaus universitetą, kur studijuoja Teisės fakultete, kolega jam pritaria, jog be galo džiaugiasi Marijampolės profesiniame rengimo centre mokydamasis virėjo specialybės, o kalbusis Modestas pasakoja apie savo dažytojo-tinkuotojo mokslus ir veda parodyti rūsyje rengiamą pirties patalpą. Vienas iš artimiausių ir labiausiai aptariamų darbų – pasirūpinti vyšniomis, kad „špokai“ derliaus nenuneštų. Atrodo, taip įprasta ir pažįstama, ar ne?
„Jeigu nežinotum, net nepagalvotum, kad čia, niekuo neišsiskiriančiame name, gyvena žmonės su negalia. Paprastas namas –paprasti žmonės, kurie kuria, gamina maistą, pjauna žolę, gyvena visavertį gyvenimą kaip ir kiekvienas iš mūsų. Jų kasdienybė tokia pati kaip ir mūsų, ir rūpesčiai tokie patys. Sąmoningi ir savimi pasitikintys, visada su šypsena ir džiaugsmu žvelgiantys į kitą ir į patį gyvenimą“, – sako savivaldybės mero pavaduotojas A. Visockis.
Antruose Marijampolėje esančiuose grupinio gyvenimo namuose taip pat vyrauja džiugi ir pakili nuotaika. „Labai laukėme, kada pasibaigs karantinas. Ir vėl galėsime eiti į renginius, lankytis bažnyčioje, grįžti į įprastą gyvenimą“, – sako šių namų gyventoja.
A. Kirkliauskas iškart sulaukia klausimo, ar bus organizuojamas tradicinis galiūnų turnyras, juk sporto entuziastų iš namuose gyvenančių 8 asmenų yra bemaž pusė. Smalsūs ir norintys iš gyvenimo pasiimti kiek įmanoma daugiau – dar vienas puikus čia gyvenančiųjų apibūdinimas. Vienas jų pasidalina džiugia naujiena – liepos mėnesį jo laukia darbo pokalbis, kuriam pasibaigus sėkmingai atsivertų darbo galimybės ir įgytų žinių realizavimas realioje darbo rinkoje. Tarp čia gyvenančių žmonių – poezijos kūrėja ir mėgėja, floristikos entuziastas, statybininkas-apdailininkas ir IT srities mėgėjai.
„Visi gyvename tokioje pačioje kasdienybėje, svarstome, ką pasigaminsime pietums, kada šalia mūsų namo iškils jauki pavėsinė vakariniams pašnekesiams, kaip su nekantrumu laukiame darbo pokalbio ir kaip norime, kad mums pasisektų. Laukiame savaitgalio, nes suplanavome nueiti į renginį, o sekmadienio noras – drauge nueiti į bažnyčią ir padėkoti už mums suteiktą gyvenimo ir pažinimo dovaną. Viskas taip natūralu ir paprasta. Be jokios baimės, be pesimizmo, tik šviesios ir pozityvios mintys“, – įžvalgomis iš susitikimų su neįgaliaisiais dalinosi A. Kirkliauskas.
Visuomenėje vyraujanti „sveikųjų“ ir „neįgaliųjų“ priešprieša turėtų išnykti, o jos vietą turėtų užimti supratimas, kad ne tokie mes ir skirtingi. Ne skirtingi, o atvirkščiai – panašūs. Panašūs savo kasdienybe, įprastais buities darbais ir begaliniu noru džiaugtis gyvenimu ir visomis mažomis jo teikiamomis smulkmenomis, kurios praskaidrina dieną ir pasaulį nudažo ryškesnėmis spalvomis.