Paminklas Tautos laisvei – be laisvės

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

74018

„Du mėnesiai paminklo idėjai pateikti – nėra realu“, „Nonsensas, kad paminklas privalės būti ant postamento“, „Pirma reikia išsiaiškinti, ko nenorime“. Tokios frazės antradienį skambėjo Šiaulių savivaldybėje, diskutuojant dėl paminklo Prisikėlimo aikštėje Tautos laisvei. Pinigų suma jau numatyta, laikas darbams atlikti, paminklo dydis, aukštis, plotis – taip pat, tad diskusijoje išaiškėjo viena tiesa: paminklas Tautos laisvei – jau be laisvės.

Foto galerija:

Paminklo kaina, dydis, data – nulemti

Šiaulių Prisikėlimo aikštėje kone metus vyksta rekonstrukcijos darbai. Pagal projektą, šalia aikštės esančiame skvere, kuriame dabar yra fontanas, numatyta pastatyti paminklą Tautos laisvei.

O kas yra tautos laisvė? Kokios pasaulio tendencijos, statant paminklus, kokie menininkų pasirinkti išraiškos sprendimai? Kokio paminklo nori ar kokio nenori šiauliečiai? Toks susitikimas-diskusija ir vyko miesto savivaldybėje, kurioje įžvalgomis ir žiniomis dalijosi Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos architektas Vytenis Rudokas, menotyrininkė prof. dr. Elona Lubytė, skulptoriai Žilvinas Lanszbergas ir Donatas Jankauskas.

Po architekto V. Rudoko pasisakymo tapo aišku – paminklas privalės būti lengvai suprantamas monumentalios dailės kūrinys, pagamintas iš ilgaamžės medžiagos: akmens, granito, betono ir kt. Jis privalės būti pastatytas ant postamento, nes tokia užduotis buvo suformuluota grupės Savivaldybės specialistų. Be to, pagal technines sąlygas paminklas negalės būti aukštesnis nei 13 metrų, jei jis išsiteks plokštumoje, turės tilpti 10 x 10 m plote. O jei paminklas bus obelisko formos ir smailėjantis – tuomet negalės būti aukštesnis nei 17 m.

Kada paminklas atsiras ir kiek kainuos? Savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius Virgilijus Statkus paaiškino, kad konkursas paminklo idėjai bus paskelbtas artimiausiomis dienomis. Ir jau labai greitai, po dviejų mėnesių – gegužę, bus išrinkta pati geriausia paminklo idėja.

Premijomis bus apdovanotas ne tik nugalėtojas, bet ir ne tokių gerų idėjų autoriai. Pirmosios vietos nugalėtojo premija – 3 tūkst. Eur, antrosios – 2 tūkst. Eur, trečiosios – 1 tūkst. Eur. Numatomos ir dvi paskatinamosios premijos, kurių dydžiai – po 500 Eur.

Su idėjos nugalėtoju bus pasirašoma sutartis. Joje numatyta, kad paminklas turi būti pastatytas per dvejus metus. Projektavimui numatoma skirti iki 10 tūkst. Eur, o paminklo pastatymui ant postamento – iki 170 tūkst Eur.

img-3538.JPG

„Laisvę laisvei“

Išgirdę, kad paminklas Tautos laisvei jau įkalintas dydžio ir laiko limitų, architektai bei skulptoriai sunerimo.

„Sudėkite į krūvą devynias moteris, bet visos jos per vieną mėnesį kūdikio nepagimdys“, – replikavo architektas Algimantas Černiauskas, aiškindamas, kad du mėnesiai idėjai, kurios turinys dar neišgrynintas, nenormaliai trumpas laiko tarpas.

Apie nerealų laiko tarpą idėjai pateikti daug kalbėjo ir iš Vilniaus atvykusi menotyrininkė prof. dr. Elona Lubytė. Diskusijos pabaigoje ji nonsensu pavadino ir sąlygą, kad paminklas turi būti ant postamento ir net siūlė palaukti, dar nestatyti paminklo.

Profesorė tokias išvadas grindė pasaulio pavyzdžiais, kiek daug yra įvairiausių būdų ir formų įamžinti įvairius visuomenei svarbius įvykius, reiškinius, datas.

E. Lubytės teigimu, laisvės sąvoka per 30 metų Lietuvoje yra pasikeitusi. 2017-aisiais Kauno bienalės metu japonų skulptorius laisvės temą įženklino laikina provokuojančia skulptūra – sudarė galimybę pakilti laipteliais, o laisvę apgyvendino mediniame namelyje. Visi galėjo pakilti ir apžiūrėti, kaip laisvė atrodo iš arti, o ne iš apačios, nuo pjedestalo.

Pasak profesorės, keli jauni Dailės akademijos studentai ant namelio užrašė „Laisvę laisvei“, o organizatorių reakcija į šią protesto akciją visus labai nustebino. Buvo iškviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas už suniokotą meno kūrinį.

„Žmonės rengia parodą, kviečia menininkus atspindėti šiandienos visuomenės situaciją. Bet staiga, kai jų sukonstruotą laisvės kanoną pažeidžia ta pati laisvė, pradedamas spręsti klausimas ne kūrybiškai, ne tolerantiškai, ne džiaugsmingai, o iš jėgos pozicijos“, – šypsojosi E. Lubytė ir linkėjo visiems žvelgti kūrybingai į iškilusią užduotį Šiauliuose.

Profesorė taip pat demonstravo nuotraukas, kuriose pavaizduoti pasaulio skulptorių ir architektų sprendimai, įamžinant įvairius valstybių įvykius, reiškinius ir kt. Menotyrininkė pateikė pavyzdžių, kad paminklai gali būti ir įleisti į žemę, gali būti sodai, gali būti nuolat besikeičiantys, kai kasmet pakeičiama ant postamento statoma skulptūra, kai ant pjedestalo leidžiama lipti žmonėms ir išsakyti skaudulius ir aktualijas, ir t. t.

img-3468.JPG

Žmogus ant arklio – aukos sindromo išraiška

Vilnietis skulptorius Donatas Jankauskas, kurio meninis akcentas „Nerimas“ plaukioja Talkšos ežere, pareiškė paminklo idėjos konkurse nedalyvausiantis.

„Sukuriamos sąlygos labai ribotai laisvei. 12 metrų, keturi per vidurį – nebesvarbu. Tai kuriančio asmens visiškas suvaržymas. Reikėtų pradėti ne nuo to“, – sakė jis.

Pasak D. Jankausko, pati stipriausia laisvės išraiška Šiauliuose, kai imi ir pasistatai „Lapę“ prie Talkšos. „Įdomiausi dalykai atsiranda iš idėjos“, – sakė jis.

Skulptorius Ž. Lanszbergas dalijosi žiniomis, kaip pasaulyje realizuojami projektai ir kas šiandieną gali būti ydinga. Pokomunistinio bloko šalyse vyravo sumonumentalintos formos, o šiandien visose posovietinėse šalyse vyrauja totalitaristinio pobūdžio skulptūra.

„Taip yra todėl, kad tos šalys yra nukentėjusios, prisiima aukos sindromą ir atsitinka taip, kad iš vienos pusės stovi žmogus su granata, iš kitos – iškėlęs kumštį. O dar dažniau – žmogus ant arklio. Ir tai yra kompensacija sociumui. Išsigandusiam. Kai prisiimamas keistas identitetas. Ne dirbama su dabartimi, o grįžtama į praeitį“, – komentavo skulptorius.

Pasak Ž. Lanszbergo, organizuojant konkursą, reikia žinoti prioritetus ir atiduoti svertus profesionalams. „Būna daromas vienas konkursas tam, kad sužinotų, ko nenori žmonės. Ir tada kuriamos sąlygos tam, ko norima. Autoriai statomi į sudėtingą situaciją, kai nežinoma, ko norima“, – kalbėjo pranešėjas.

img-3516.JPG

Šalin rankas nuo paminklų statybos 60 metų?

Diskusijoje labiausiai buvo keliamas klausimas, kaip spręsti bėdą, kad idėjai paminklui pateikti teduodami du mėnesiai.

„Žibuntas Mikšys 1988 metais buvo parašęs tokį tekstą: „Šalin rankas 15 metų nuo paminklų statybos.“ Stebint procesus Lietuvoje, man atrodo, kad ne 15. Sociologai pastebėjo, kad politinę aplinką galima pakeisti per 10 savaičių, ekonominę – per 10 mėnesių, o žmonių sąmonę, vertybines nuostatas – mažiausiai 60 metų. Yra ir toks variantas“, – sakė E. Lubytė.

Diskusijoje dalyvavęs mero patarėjas Antanas Bartulis sakė, kad klausimas, ar realus dviejų mėnesių terminas, yra diskutuotinas. „Perduosiu vadovybei šį pageidavimą, kad terminas būtų ilgesnis. Tikrai, jei 30 metų neturėjome paminklo, keli mėnesiai nieko nepakeis“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt