Paminėtos Šiaulių žydų geto likvidavimo metinės (vaizdo įrašas)

Šiauliai

V. Lebedžio nuotr.

Vitalis LebedisŠaltinis: Šiaulių miesto savivaldybė

309565

Sukako 80 metų, kai naciai pradėjo Šiaulių geto likvidavimą – per 3000 likusių gyvų žydų buvo pasmerkti mirčiai – išvežti į Dachau bei Štuthofo koncentracijos stovyklas. Pagarba holokausto aukoms atiduota prie buvusio geto vartus žyminčio paminklinio akmens, vėliau minėjimo dalyviai dar aplankė Pasaulio Tautų teisuolių skverą, Chaimo Frenkelio vilos parką.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Šiaulių krašto žydų bendruomenė ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė pakvietė prisiminti ir pagerbti Šiaulių geto aukas. Pirmoji minėjimo dalis įvyko prie Trakų ir Ežero gatvių kampe esančio akmens, žyminčio žydų geto vartus. Čia buvo padėtos gėlės, pagal žydų tradicijas - akmenėliai, degamos žvakės.

Toliau eisena pajudėjo Chaimo Frenkelio vilos link. Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžoje esančiame Pasaulio Tautų Teisuolių skvere pagerbti Šiaulių krašto žydus gelbėję lietuviai, žodį tarė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Minėjimui persikėlus į simbolinę vietą – Chaimo Frenkelio vilos parką, į renginio dalyvius kreipėsi Seimo Pirmininkė, Šiaulių miesto garbės pilietė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kurliansky, Izraelio ir Vokietijos ambasadų atstovai, Šiaulių krašto ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenių vadovai.

Žydų tautybės kompozitorių kūriniais ceremoniją papuošė Dalios Dėdinskaitės (smuikas) ir Glebo Pyšniako (violončelė) duetas „Duettissimo“, koncertuojantis prestižinėse pasaulio scenose.

Iki Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose gyveno daugiau kaip 8500 žydų. Karo pradžioje maždaug tūkstančiui pavyko pasitraukti į Rusijos gilumą, tačiau, vokiečiams įsiveržus į Šiaulius, mieste buvo apie 14 000 žydų, tarp jų pabėgėlių iš Lenkijos, Klaipėdos ir pietinės Lietuvos miestų bei miestelių. Netrukus baltaraiščiai pradėjo persekioti žydus. Visą savaitę nuo 1941 06 28 jie masiškai suiminėjo žydų tautybės vyrus, varė juos į kalėjimą, o vėliau sušaudė už 12 km nuo Šiaulių esančiame Luponių miške.

1941-ųjų liepą buvo įsteigtas Šiaulių getas. Tiksliau, du – į pirmąjį pateko fiziškai stiprūs ir darbui tinkami jauni ir nevedę asmenys, į antrąjį – specialistai (gydytojai, mechanikai ir kiti). Šiuose getuose buvo įkalinta daugiau kaip 5950 žmonių.

1943 m. rugsėjį Šiaulių getas iš civilinės vokiečių okupacinės valdžios perėjo SS pavaldumui ir tapo griežto režimo koncentracijos stovykla.

Kadangi koncentracijos stovykloje negalėjo būti nedarbingų kalinių, netrukus buvo nuspręsta atsikratyti vadinamųjų nenaudingųjų. Lapkričio 5-ąją įvykdyta vadinamoji „vaikų akcija“, kurios metu Šiauliuose, Linkaičiuose, Zoknių aerodrome, Pavenčiuose ir Daugėliuose iš žydų buvo atimti 725 vaikai, o kartu išvežti 92 nedarbingi arba nedirbantys dėl ligos kaliniai. Prekiniais vagonais jie išgabenti į Osvencimą ir visi nužudyti.

1944 metais, Vokietijai pralaimint karą, buvo nuspręsta getą panaikinti. Kilo sumaištis – dalis kalinių nesėkmingai bandė bėgti. Tų pačių metų liepą Šiaulių getas buvo galutinai likviduotas, o jo kaliniai deportuoti į nacių koncentracijos stovyklas Dachau ir Štuthofe.

Išgyventi Holokaustą pavyko tik apie 500 Šiaulių žydų.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt