Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Alytaus miesto savivaldybė
„Gimti kovotoju už laisvę ne kiekvienam duota. Dovana tai ar bausmė, ne mums spręsti. Mes – šių dienų žmonės – galime tik padėkoti ir nulenkti galvą Lietuvos didvyrių garbei. Drąsa, stiprybė, išmintis ir begalinė meilė Tėvynei – tai tie bruožai, kurių nestokojo ir Kazimieras Pyplys-Mažytis. Nuėjęs trumpą, bet ryškų laisvės kovotojo kelią šis iškilus žmogus tebėra pavyzdžiu tiems, kas laisvę brangina labiau už gyvybę, kas tiki Lietuva ir kuria mūsų valstybės ateitį. Senovės Graikijos politikas Periklis yra pasakęs: „Laisvės paslaptis yra drąsa“. Todėl šiandien dėkojame Kazimierui Pypliui-Mažyčiui už mūsų laisvę ir jo drąsą“, – minėjimo metu kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės vicemerė, pavaduojanti savivaldybės merą, Jurgita Šukevičienė.
Pagerbti Lietuvos partizaną Kazimierą Pyplį-Mažytį atvyko ir Lietuvos partizanas Justinas Padegimas-Upelis, Lietuvos partizanų ryšininkas, pogrindininkas Jonas Arbačiauskas bei kiti garbūs svečiai. Minėjime, kurį Alytaus Putinų gimnazija, jos ansamblis atliko dainą „Rudens naktis sustojo“, buvo sugiedota „Tautiška giesmė“, o Rita Pauliukaitienė, Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, kuri baigia rengti knygą apie Kazimierą Pyplį-Mažytį, renginio dalyviams papasakojo įdomių dalykų apie šio mūsų karžygio gyvenimą ir kovą su sovietiniais okupantaiss ir vietiniais kolaborantais.
Nors Laisvės kovotojų žuvo virš dvidešimt tūkstančių, tačiau Kazimierui Pypliui-Mažyčiui Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovybė, įvertindama jo ypatingus nuopelnus su okupacija kovojančiai lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, suteikė Laisvės kovotojo karžygio garbės vardą. Šis garbingas titulas buvo suteiktas tik aštuoniems Lietuvos partizanams.
Kazimieras Pyplys gimė 1923 m. sausio 21 d. Antano Pyplio ir Marcelės Serekaitės-Pyplienės šeimoje Kėbliškių kaime, netoli Pakuonio, dabartinės Prienų r. sav. teritorijoje. Nuostata, kad Tėvynės laisvės gynimas yra šventa pareiga, buvo labai tvirta Pyplių namuose. Besimokydamas gimnazijoje Kazimieras labai domėjosi sportu, žaidė krepšinį mokėsi ir kovos menų, boksuotis, buvo geras plaukikas, irkluotojas, šaulys.
Į partizanų gretas Kazimieras įstojo 1944 m. liepos 23 d. Kai 1945 m. vasarą Skardupių kaime (netoli Marijampolės) pasirodė aukštas, mėlynakis šviesiaplaukis vaikinas, Tauro apygardos štabo viršininkas, nustebintas Kazimiero ūgio (2,18 m) šūktelėjo „Oho, koks mažytis!“. Taip ir atsirado Kazimiero Pyplio pagrindinis slapyvardis. Pradėjęs eiliniu kovotoju, 1945 m. rugpjūtį buvo pakviestas į Tauro apygardos štabą specialiuoju pareigūnu, 1946 m. balandį paskirtas šios apygardos Geležinio vilko rinktinės vado adjutantu, o nuo liepos ir Žvalgybos skyriaus viršininku.
Ilgas ir atkaklus pasipriešinimo kelias atvedė Kazimierą į Dzūkiją. 1949 m. rugsėjo 23 d. Kalesninkų miške, Dainavos apygardos štabo bunkeryje, išdavikiško susirėmimo metu žuvo du jame buvę partizanai – Kazimieras Pyplys-Mažytis ir Juozas Makarevičius-Žilvitis, tačiau to mūšio metu jie sugebėjo nukauti aštuoniolika priešų.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
