Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Daiva ZimblienėŠaltinis: Ukmergės rajono savivaldybė
Šventė prasidėjo prie Užugirio mokyklos- muziejaus pastatyto paminklo A. Smetonai. Čia įvyko iškilmingas minėjimas, kurio metu buvo pakelta Prezidento vėliava, prie paminklo padėtos gėlės, sveikinimo kalbą pasakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas. Vėliau šventės dalyviai trumpam nusikėlė į vadinamus „smetoniškus“ laikus. Užulėnyje esančiame A. Smetonos dvare – vasaros rezidencijoje įvyko nuotaikinga muzikinė popietė, kurią vedė Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatro aktorius Josvydas Gricius.
Šventės svečiai buvo pakviesti į dviejų knygų pristatymus. Restorane „Smetonienės svetainė“, priklausančiame UAB „Vandens malūnas“, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ingrida Jakubavičienė pristatė savo knygą apie pirmąją Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponią Sofiją Smetonienę - „Ponios Smetonienės virtuvė“. O dvaro rūmų ovalinėje salėje kalbėta apie Alfonso Eidinto knygą „Antanas Smetona ir Justas Paleckis istorijos dramoje. Prezidento vairuotojo užrašai“.
Po pažinties su knygomis dvaro balkone pasirodė tarpukario laikų personažai: pats A. Smetona (Taujėnų mėgėjų teatro aktorius Algis Padolskis) ir jo žmona Sofija (Taujėnų mėgėjų teatro aktorė Laima Jančiauskaitė).
„Sveiki svečiai ir viešnios! Žmogui ingimta mylėti savo tauta ir savo kraštas. Jei tokios meilės nebūtų, tai nebūtų ir noro dirbti saviesiems. Graži Lietuva! Jos grožio meilę esame paveldėję iš tėvų, esame ir patys ją insisavinę. Toji meilė skatina mus bendrauti, ragina mus dirbti ir veikti, ragina mus krūvon spiestis, kad talkoje patys stiprėtume ir būtume paguoda savo tėvynei. Jos gražus vaizdas tešviečia visur mūsų kelius!
Tauta, atbudusi, radusi save, veržiasi bendrauti su kita tauta. Judesio ūpas apniko visus: nematytas noras viešėtis svetur! Kana kokia greitumo aistra, kana koks užsispyrimas nugalėti erdvę. Bet po aigiptiškai riebių metų pasaulyje prasidėjo liesūs metai – dabar visų akys nukrypusios į karo nelaimes. Laikraščiai rašo vien apie karą, visuomenė vien karo aukomis rūpinasi; ji svarsto galvoja, kaip geriau padėti karo vargų paliestiesiems. Gangreit visas pasaulis šiandien karingas! Esame dideliame sūkuryje, dėl to nieko negalime įmatyti, kas bus paskum, bet tikimės, kad anksčiau ar vėliau susilauksime geresnio meto.
Už karo rūpesčių nebematyti nė viešojo lietuvių gyvenimo. Lietuvoje nelinksma... Rodos tai niekis, bet iš tikrųjų juntame, jog mums valandomis labai kažko trūksta: Jau mat buvome injunkę ir mes lietuviai žmonėtis. Liūdnas tai liūdnas metas, tik atsibosta nuolat liūdėti, reikia kartkartėmis prasimaginti, pasitaisyti kiek suniuręs ūpas. Prasiblaivius ir tos kasdienės bėdos bei rūpesčiai atrodo ne taip sunkūs, ir tie patys darbai geriau sekasi.
Žmogus reikalauja atmainos, taigi per daug sielotis nereikia. Be to, pramogėlėmis galima nemaža geran naudotis. Reikia atsigosti ir bent retkarčiais renkantis krūvon savo mintimis pasidalyti. Tam tikslui geriausiai dera viešieji vakarai: koncertai, vaidinimai ir paskaitos. Ir tokių viešųjų vakarų reiktų taisyti. Daugelis išsiilgę laukia ne tam, kad pasilinksmintų, bet kad sužadintų savo nuvargusią sielą. Nestengiame dažnai vakaruoti, pavakaruokime retai, bet pavakaruokime“, - į susirinkusiuosius kiek kitokia ir daugeliui neįprasta tarpukario kalba kreipėsi A. Smetona.
Po to dvare skambėjo muzikos garsai. Koncertavo atlikėjų grupės „Chris Rubens trio“ ir „4 strings“, o nostalgiškas Vytauto Kernagio dainas atliko Arnas Pelakauskas. Renginio vietoje buvo įkurtos tarpukarį atspindinčios erdvės, vyko vaikų žaidimai ir edukacijos, buvo galima apžiūrėti veikiančias dvi parodos: „Devynios priežastys tapti karo lakūnu tarpukario Lietuvoje“ ir „Antanas nori būti ore“. Lietuvos aviacijos muziejus pristatė simuliatorius, kuriuose trumpam pasijusite karo lakūnu.
Šventę vainikavo elegantiškiausios dvaro ponios rinkimai.