Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Vakar Krakūnuose paminėtas pasieniečio Gintaro Žagunio, žuvusio ginant nepriklausomos Lietuvos valstybinę sieną, atminimas.
Gegužės 19-oji kasmet Krakūnuose suvienija pasieniečio Gintaro Žagunio atminimą puoselėjančius pareigūnus, valstybės institucijų ir savivaldos atstovus, draugus, kolegas ir artimuosius. Šiandien ir vėl čia padėtos gėlės, skambėjo eilės, atminimo žodžiai, dalintasi prisiminimais.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požėla, kreipdamasis į susirinkusius priminė Gintaro Žagunio drąsų poelgį ir jo pavyzdį ateinančioms kartoms.
- Kviečiu visus kiekvienais metais birželio 10 dieną pabūti su Gintaru kartu per jo gimtadienį. Kviečiu pabūti su Gintaru kartu ir uždegti savo širdyse po žvakutę, ypatingai šią birželio 10 dieną, nes Gintarui būtų sukakę 60 metų. Taip, mūsų Gintarui jau būtų 60 metų. Jeigu būtų gyvas, neabejoju, kad jis mums palinkėtų – būkime budrūs, būkime drąsūs ir niekada nesilenkime ir niekada nesiklaupkime, - kalbėjo R. Požėla.
Poškonių pagrindinės mokyklos mokiniai pristatė jautrią muzikinę kompoziciją, skirtą G. žaginio žygdarbiui.
Į savo sūnaus žūties vietą kasmet atvykstanti Aldona Žagunienė prisimindama Gintaro žygdarbį akcentavo jo pasirinkimo ginti nepriklausomą Lietuvą svarbą.
- Praėjo metai, ir vėl mes prie šito paminklo... Įvykiai Šalčininkų poste nepriklausė nuo Gintaro. Tuomet, kai atrodo, kad išeities nėra, pradeda kalbėti moraliniai dalykai. Gintaras priėmė atsakomybę pats spręsti, kaip toliau jiems elgtis. Prisimenant sausio dvasią, kada ryžtas buvo milžiniškas, kada svarbiausia buvo nepasitraukti, Gintaras pasiryžo likti. Jis žuvo garbingai, jis nebuvo paguldytas ant žemės. Jis sutiko mirti kaip karys, kalbėdamas su būsimu savo žudiku, - kalbėjo Gintaro Žagunio mama.
Prieš 26 metus Krakūnų kelio poste Gintaras Žagunis buvo nušautas tarnybos metu, kai Lietuvos pasienio postai buvo puldinėjami ginkluotų kariškių. Savo pamainoms draugams jis liepė ilsėtis ištaręs žodžius „Jei žūti tai vienam, o ne visiems“.
2004 metai metais jo žūties vietoje atidengtas granitinis paminklas, 2008 metais pasirodė Vytauto Voverio knyga „pasienietis Gintaras Žagunis – laisvės gyvėjo kelias“, Poškonių kaime veikiančiai užkardai suteiktas Gintaro Žagunio vardas. Minint jo žūties 25 – ąsias metines, Gintaras Žagunis apdovanotas VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai 95“.
Minėjimo dalyviai taip pat stebėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnio skrydį.
Minėjime dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Jadvyga Sinkevič, Poškonių seniūnijos seniūnas Rimantas Stočkus, Poškonių ir Dieveniškių mokyklų bendruomenės.