Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
/ Ignalinos rajono savivaldybė
EtapliusŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė
Svečius pasitiko žvali, linksmai nusiteikusi jubiliatė, pati netikinti, kad švenčia 90-ąjį gimtadienį. Kaniūkų kaime gimusi ir augusi, Monika mena ir lenkų okupacijos laikus, lenkų ir lietuvių nesutarimus, ir karo metų negandas, ir pokario neramumus. Moteris atsimena, kaip į Kaniūkus buvo atvežta sušaudyti Marytė Melnikaitė, o paskui, jau pokario metais, palaikų perlaidojimą. Mokiniai tada buvo išrikiuoti prie kapo duobės kaip garbės sargyba. Tie vaizdai Monikos atmintyje įstrigę iki šiol. Prisimena moteris, kad Dūkšto mokykloje Adomo Hrebnickio dukra Marija jiems dėsčiusi prancūzų kalbą.
Monika augo penkių vaikų šeimoje, o ji buvusi iš dvynukų. Abu su broliu gimė silpnučiai, todėl jau kitą dieną tėvai juos pakrikštijo. Tačiau likimas abiem dovanojo ilgą ir gražų gyvenimą. Pabaigusi septynias klases, Monika išvyko į Vilnių mokytis prekybos technikume. Jį baigusi, galėjo toliau studijuoti, tačiau labai trūko pinigų, todėl pagal paskyrimą išvyko dirbti į Kauną, kur jau gyveno broliai. Visą gyvenimą jubiliatė dirbo Kauno avalynės bazėje. Tuo metu tai buvęs labai prestižinis darbas. O išėjusi į pensiją, sugrįžo į Kaniūkų kaimą slaugyti tėvų.
Artimi santykiai siejo jubiliatę su aktore Gražina Balandyte, nes Monika buvo ištekėjusi už jos brolio Algio. Tačiau santuoka greitai iširo. Nežiūrėdama to, Monika rūpinosi Algio dukra iš pirmosios santuokos.
Ponia Monika vis pasakojo ir pasakojo, skubėdama bėrė savo gyvenimo, savo gražiausių akimirkų, patirties žodžius. O tų prisiminimų išties daug ir liejasi jie iš atminties kaip vakar išgyventi: čia prisimena epizodą iš mokyklinių laikų, kaip gavusi į kailį nuo draugės už tai, kad gerai mokėsi, čia iš atminties išnyra tragiška brolio netektis, kaip brolis savo mirtį susapnavęs ir mamos prašęs paaiškinti sapną.
Puiki atmintis veda Moniką nuo trobos prie trobos, kur kieno gyventa, kur buvusi senoji Dūkšto mokykla, žydų parduotuvės.
Atsisveikindamas meras Laimutis Ragaišis pasiūlė moteriai užrašyti savo atsiminimus, nes bėgant laikui šie išgyvenimai ir patyrimai darosi vis vertingesni.