Paminėta trisdešimtoji krašto sąjūdžio sukaktis

Šiauliai

Zigmo Ripinskio nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

55733

Seimas įvertinęs ,,išskirtinį Sąjūdžio vaidmenį Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinimui“, 2018 –uosius metus paskelbė Sąjūdžio 30 –ųjų metinių minėjimo metais. ,,Mintis burti žmones diskusijoms įvairiausiomis temomis, paliesti ir suvesti įvykių sąsąjas Lietuvoje bei Kuršėnų krašte“ – taip teigė diskusijų klubo autorius bei moderatorius – žinomas krašto politikas Jonas Novogreckis.

Foto galerija:

Tęsiant beatsirandančią tradiciją, Kuršėnuose spalio 3d. įvyko antroji diskusija ,,Sąjūdis: atgimimo keliu į laisvę“. Renginio tikslas buvo apmąstyti ir paminėti 30 –ąją krašto Sąjūdžio sukaktį. Ši diena simboliškai sutapo su 1988m. spalio 3 dienos pavakaryje, Kuršėnų kultūros namuose įvykusiu mitingu. Apie 800 susirinkusių žmonių išvydo viešai iškeltas Trispalves vėliavas, Vyčio herbus, Sąjūdžio simboliką, įsigijo Sąjūdžio laikraščių, išgirdo įkvėpiančias patriotines kalbas. Susirinkusieji tiesiogiai išrinko 15 žmonių Šiaulių raj. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, kuri perėmė ir Sąjūdžio Tarybos funkcijas. Todėl spalio 3 – ioji yra Sąjūdžio Kuršėnų krašte įsikūrimo diena.

Simboliška ir tai, kad šios dienos pavakare padiskutuoti ir apmąstyti Sąjūdžio reikšmės, jau pamečiui virstančiu istorija, susirinko tuometiniai aktyvistai, dalyviai. Savo apsilankymu ir įžvalgomis diskusiją praturtino Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarė Miglutė Gerdaitytė iš Meškuičių, Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delagatai Pranas Andriuškevičius, Pranas Mikutis, Sąjūdžio Seimos nario Arvydo Versecko žmona Valdonė bei sąjūdietis, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. Istorijos mokytojas Arvydas Ščipokas pristatė krašto Sąjūdžio istorijos kroniką bei vertinimus. Moderatorius Jonas Novogreckis aptariamus faktus papildė, pagilino diskutuodamas su tuometiniais dalyviais ir liudininkais. Signatarė M.Gerdaitytė papasakojo apie darbą 1990 -92 m. Atkūriamąjame Seime, pokalbius su filosofu, Kuršėnų rinkiminės apygardos signataru J.Minkevičiumi. Apie prieštaringus įvykius ar veikėjus, atsiminimais pasidalijo Pavenčių CK, vieni aktyviausių rajono sąjūdiečiai Marytė Budrienė,Vidas Petrulis, Rimas Krikščiūnas, Jonas Novogreckis. Kaip teko gabenti sąjūdietišką spaudą, patirti sovietinio sovchozo vadovų kerštą, liudijo bazilioniškis Vytautas Radžvilas. Jonas Mickus priminė, 1991m. vykusius lemtingus įvykius, kurie paskatino patriotiškus rajono Tarybos narius, pasirašyti Nekolaboravimo aktą. Dalyviai argumentuotai pateikė tuometinio savo pasirinkimo Lietuvai motyvus, vertino Kuršėnų mitingo - steigiamos konferencijos, LPS Staigiamojo suvažiavimo, ,,Baltijos kelio“, rinkimų į Atkūriamąjį Seimą reikšmę bei krašto sąjūdiečių indėlį. ,,Šiaulių rajono Sąjūdžio veikla pasiekė savo tikslą: 1990 m. Kovo 11- ąją, Šiaulių raj. 91 ir 92 apygardose išrinkti deputatai, tapo valstybės nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarais.“ Su tokia išvada sutiko ir diskusijos dalyviai. ,,Kol kas nėra išrasta geresnė nei demokratija, valstybės valdymo sistema“ - ,,čerčilišką“ posakį priminė Vytautas Rupšys. Paskutiniu akcentu tapo išėjusių anapilin Sąjūdžio dalyvių pagerbimas.

Diskusijų klubo partnere yra pilietiška verslinikė, ,,Taco pica“ savinikė, Irena Spulginienė. Sekanti diskusijų tema bus paskelbta.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt