Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Etaplius.LTŠaltinis: Šiūlėnų kaimo bendruomenė
Šiūlėnų ir Čiešulėnų seniūnaitijų gyventojai rinkosi į tradicinę šventę „Šv. Agota – Duonos diena“, kuri sekmadienį vyko Kačergiškėje, šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Kiekvienais metais šiai šventei visa bendruomenė kruopščiai ruošiasi gerokai iš anksto. Tikėdami, kad jei turės šv. Agotos duonos trupinėlį, išvengs daugelio negandų. Duona, kaip simbolis, turi daug prasmių. Pasėtas grūdas turi numirti, kad vėl atgytų ir iš jo išaugtų daigelis. Duona, anot liaudies išminties, simbolizuoja protą, susivaldymą, stiprybę, gerumą, ištikimybę, nuolankumą.
Iškilmingas Šv. Mišias aukojo Naujojo Daugėliškio parapijos klebonas Jonas Mačiulis. Jis papasakojo, ką apie šv. Agotą byloja legendos, Agota (iš graikų kalbos išvertus) – geroji, gimė turtingoje ir kilmingoje romėnų šeimoje Sicilijos mieste Katanijoje. Tėvas Rao ir motina Apola turėję nuosavus namus ir dirbamos žemės plotų tiek mieste, tiek apylinkėse. Būdami krikščionys, ir Agotą auklėjo pagal savo religiją. Tais laikais Sicilijoje, kaip ir visoje milžiniškoje Romos imperijoje, krikščionys buvo žiauriai persekiojami. Krikščionys galėjo būti apskųsti valdžiai, po to kviečiami viešai išsižadėti naujojo tikėjimo. Jei sutikdavo grįžti prie pagonybės, gaudavo dokumentą, kuris patvirtindavo jų priklausomybę pagonių religijai. Priešingu atveju, jei atsisakydavo aukoti dievams, būdavo kankinami, o paskui nužudomi. Labai žiauriai buvo pasielgta ir su Agota. Ji buvo sudeginta ant laužo, tačiau galvos apdangalas nedegė liepsnoje...
Per Šv. Mišių auką buvo nešama žvakė, naminė ruginė duona, vanduo, vynas ir nerauginta duona. Skaitinius skaitė Bronė Česliokienė. Giesmes giedojo Mielagėnų krašto kolektyvas „Dainoriai“.
Šiūlėnų bendruomenės pirmininkė Marijona Lukaševičienė sveikino visus susirinkusius, džiaugėsi nuoširdžia švente ir linkėjo, kad toliau būtų tęsiamos gražios tradicijos ir kad duonos niekada netrūktų, kad jos būtų ant kiekvieno stalo.