Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Liepos 7 dieną Vilniaus Rotušėje vykusiame iškilmingame renginyje iš įvairių Lietuvos regionų suvažiavę paveldo puoselėtojai pasidžiaugė vieni kitų išskirtinumu, savitumu.
Šventėje pristatyti septyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti saugotini reiškiniai: lietuvininkų dainavimas, šilinių dzūkų grybavimas, Lietuvos totorių gastronominės tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere ir Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje. Kiekviena vertybė gražiai pristatyta, įdomiai apipasakota. Įstaigų, bendruomenių, savivaldybių atstovams buvo įteikti sertifikatai, liudijantys apie jų krašto vertybės įtraukimą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą. Sertifikatus teikė ir senųjų tradicijų, amatų saugotojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė.
Džiugu, kad viena iš septynių į sąrašą įtrauktų vertybių puoselėjama Ignalinos krašte, Palūšės kaime. Lūšių ežere nuo seno agurkais kvepiančios žuvelės iš po ledo buvo traukiamos rankiniu būdu, sukant taip vadinamą „bobą“. Tai statinė ant ašies su skersine kartimi, kurią sukant ir traukiamas tinklas. Medinėmis kartimis ir virvėmis į ežero gelmes per eketes panardinamas daugiau kaip 300 metrų ilgio ir apie 16 metrų pločio tinklas, jo viduryje yra didžiulis maišas, vadinamas „motnia“, į kurį ir sukrenta stintelės. Tinklai su laimikiu „boba“ ištraukiamas ant ledo. Šis archajiškas, nuo senų laikų žinomas žvejybos būdas, dabar jau retai naudojamas. „Tai kų ty ribokeliai be šitų bobų daryt. Ė bobom bačkelas vadzina ažtai, kad iš tala primena besisukancios moteralės sijonų...“, – taip apie stintelių žvejybą tarmiškai pasakojo didelį darbą parengiant paraišką atlikusi kultūrologė Sigutė Mudinienė ir pats vyriausias (91 m.) bei senąjį amatą geriausiai išmanantis Palūšės žvejys Stanislovas Rastenis. „Jei traukė valkšnas mūsų seneliai, tėvai, tai ir mes traukiam...“, – sakė nuo pat vaikystės save ant ledo atsimenantis garbingas žvejys.
img-1312d.jpg
Sertifikatas perduotas Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcijai, kuri ir pateikė Lietuvos nacionalinio kultūros centro komisijai visą reikalingą medžiagą. Direkcijos vadovas Gedas Kukanauskas dėkojo už jų darbo įvertinimą ir pasidžiaugė, kad senąjį amatą sėkmingai perėmė jaunoji karta – Nerijus Grušnius ir Tomas Vaitkevičius. Už senųjų tradicijų saugojimą ir perdavimą Stanislovui Rasteniui bei Sigutei Mudinienei už jos atliktus darbus dėkojo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas. Palūšės bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis klausė, kas gi nežino gražiosios Palūšės! Ir visus žiemą kvietė atvažiuoti į šventę ,,Trauk stintelę".
Penktus metus kuriamame nacionaliniame Sąvade iš viso įrašytos jau 39 vertybės. Sąvado komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė akcentavo tradicijų išsaugojimo svarbą, nes tai turtina Lietuvą, daro ją įdomesnę, patrauklesnę, iš naujo save atrandančią. Dažnai, kas žmogui atrodo įprasta, kasdieniška, yra be galo vertinga ir saugotina. „Svarbu, kad tradicijos būtų gyvybingos, natūraliai perduodamos iš kartos į kartą...“, – sakė profesorė. „Gyvos tradicijos – turiningos kasdienybės dalis, kiekvieno mūsų atrama, vertingas ženklas unikalumo ir savitumo ieškančiam pasauliui“, – renginyje kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.
Šventę vedė Ugnė Siparė, koncertavo Girmantė Vaitkutė ir džiazo trio (Andrejus Polevikovas, Denisas Murašovas ir Andrius Kairys), atskleidę lietuvių liaudies ir džiazo muzikos sąlyčio grožį.