Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt
Gruodžio 8 dieną Palūšėje iškilmingu šventiniu renginiu užbaigti šio kaimo – 2017-ųjų Lietuvos mažosios kultūros sostinės – metai. Garbingas vardas, kurį Palūšė perėmė iš Molėtų rajono Alantos bendruomenės su geriausiais linkėjimais buvo perduotas Utenos rajono Užpalių miesteliui. Šventėje skambėjo patys gražiausi žodžiai, išdalintos dešimtys padėkų, simbolinių draugystės sagų, džiaugtasi draugyste, bendryste, žmonių širdžių šiluma ir bendruomenėms linkėta viltingo ėjimo į priekį.
Muzikinę programą šventės dalyviams dovanojo su palūšiškiais jau spėję susidraugauti kolektyvai. Tai Valentinos Sinkevič vadovaujamas Didžiasalio vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ ir Mildos Dikmonienės – „Keiziai“ iš Ceikinių, šįkart koncertavę šeimyniniu kvartetu. Renginys vyko naujajame Palūšės turizmo centre „Campus Viridis“.
„Šiais metais mes pripratom prie stebuklų. Argi ne stebuklas, kad mūsų mažas kaimas staiga tapo sostine. Ir tuomet viskas pasikeitė. Keitėmės ir mes. Ėjome aukštai pakėlę galvas, bet neužrietę nosių. Kartu tobulėjom, mokėmės, džiaugėmės, rūpinomės. Ir visos durys mums atsidarydavo, visi mums padėjo. Lūšių ežero pakrantėje įspaudėme prasmingus pėdsakus“, – tokiais žodžiais į susirinkusius baigiamajame metų renginyje kreipėsi Palūšės kaimo bendruomenės renginių organizatorė Dalia Lapėnienė. Kartu su bendruomenės pirmininku Arvydu Gaideliu ji prisiminė gražiausias metų akimirkas, o metų ataskaitą pateikė Ignalinos televizijos specialiai šiai progai sukurtame filme.
Prie gražuolio Lūšių ežero besiglaudžiantis Palūšės kaimas tikrai žinomas visoje Lietuvoje. Nors čia – tik apie 90 gyventojų, vietovė, ypač vasarą, gausiai lankoma turistų. Ją garsina nuostabi gamta, medinis šv. Juozapo bažnyčios ansamblis, Miko Petrausko atminimas ir, žinoma, senos vandens turizmo tradicijos. Palūšė dar vadinama Aukštaitijos nacionalinio parko širdimi.
Ignalinos r. savivaldybės administracijos meras Henrikas Šiaudinis Palūšės bendruomenės vadovui A. Gaideliui įteikė savivaldybės padėką už Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardo garbingą įprasminimą, aktyvią veiklą, naujas iniciatyvas, gražius metų renginius, tradicijų puoselėjimą ir meilę gimtajam kraštui. Bendruomenę sveikino ir už metų renginius dėkojo Seimo narys Gintautas Kindurys, prasmingą bendradarbiavimą kartu išgyvenę seniūnas Jonas Polita, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas.
Palūšiškiams už gražią draugystę padėkojo Alantos miestelio seniūnas Aidonas Užubalis ir kultūros renginių organizavimo specialistė Vaida Saugūnienė. Jie abu dalyvavo svarbiausiuose renginiuose ir buvo sužavėti šio krašto žmonių nuoširdumu, kūrybiškumu.
Baigiamuoju šventės akcentu tapo simbolinės Lietuvos mažosios kultūros sostinės ugnies perdavimas Užpalių bendruomenei. Ugnį perdavė Palūšės ir Alantos atstovai, seniūnai ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Kaip visi juokavo, „perduodame su dideliu džiaugsmu ir palengvėjimu...“.
Dideliu būriu atvykę užpaliečiai, seniūnijos ir Utenos savivaldybės atstovai pristatė savo kraštą ir pasidžiaugė puikiais Palūšės pasiekimais. „Mums labai malonu čia būti ir didelė garbė perimti šią ugnį. Tegul toliau liepsnoja mažųjų kultūros sostinių laužas, tegul skatina kaimų žmones gyventi geriau ir gražiau...“, – kalbėjo Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas.
Bendruomenės pirmininkė Vida Juškiene perdavė užpaliečių atvežtas dovanas: fotografijos drobę su miestelio panorama, naminį sūrį, kibirėlį medaus. Dar viena dovana tapo klebono Jono Bučelio daina ir giesmė. Svečiai pasakojo, kad Užpaliai labai gražus ir senas tradicijas puoselėjantis miestelis, besididžiuojantis įspūdinga Švč. Trejybės bažnyčia, Šventosios upe, nuostabiais kraštovaizdžiais ir puikiais žmonėmis, kurie tikrai labai stengsis pateisinti mažosios kultūros sostinės vardą. Užpaliečiams, kaip jie sakė, bus lengviau, nes jie jau treti, jau turi iš ko pasisemti patirties.
Ramūno Karbauskio sumanytas projektas „Mažoji Lietuvos kultūros sotinė" pradėtas vykdyti 2015 metais, kai pirmąja sostine tapo Naisiai. Šiuo projektu siekiama skatinti mažųjų miestelių ir kaimų kultūrinę veiklą, atkreipti dėmesį į ten gyvenančių žmonių kūrybą, jų saviraiškos būdus, skleisti profesionalųjį meną, supažindinti Lietuvą su kultūrinėmis bendruomenių iniciatyvomis.