Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ričardo Pasiliausko, "Suvalkietis", nuotr.
Marija BurbienėŠaltinis: Etaplius.lt
Daugiau nei prieš metus pradėta Lukiškių aikštės rekonstrukcija atidaryta visuomenei.Iki 2018-ųjų pabaigos, joje turi atsirasti ir meniniai akcentai, simbolizuojantys svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius. Tarp atrinktų autorių - ir Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės piliečio, buvusio tremtinio, šaulio, ilgamečio Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojo, daugelio paminklų pokario partizanams atminti iniciatoriaus ir autoriaus Algimanto Lelešiaus sukurta Sūduvių Lukiškių aikštės vizija.
lelesius.jpg
Kokia turi būti pagrindinė šalies aikštė, kokie istorijos akcentai joje turi atsispindėti, kokia yra 21-o amžiaus žmogaus atmintis, kiek svarbus žuvusiųjų už laisvę atminimas? Apie Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukciją ir istorijos įamžinimą svarstoma jau apie 20 metų.
Daugiau nei prieš metus pradėta aikštės rekonstrukcija lapkričio 3 d. atidaroma visuomenei. Per metus, iki 2018-ųjų pabaigos, joje turi atsirasti ir meniniai akcentai, simbolizuojantys svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius.
Iš šalies menininkų, visuomenės veikėjų pateiktų 32 projektų liepos mėnesį Kultūros ministerija ir Šiuolaikinis meno centras atrinko penkias idėjas, kuriomis siūloma sostinės Lukiškių aikštėje įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Tarp atrinktųjų – ir Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės piliečio, buvusio tremtinio, šaulio, ilgamečio Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojo, daugelio paminklų pokario partizanams atminti iniciatoriaus ir autoriaus Algimanto Lelešiaus sukurta Sūduvių Lukiškių aikštės vizija.
Atrinktų idėjų autoriai du mėnesius turėjo galimybę tobulinti savo kūrinius, konsultuotis su architektais, protokolo žinovais, istorikais, menotyrininkais, atlikti kūrybos procesui būtinus tyrimus. Kūrybinėse dirbtuvėse menininkams kelta užduotis, jog memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pritaikyta prie šiuo metu vykdomo aikštės rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio.
Architektas Gintaras Čaikauskas pristato memorialo „Laisvės karys“ viziją, skulptoriaus dizainerio Andriaus Labašausko vizijoje – atmintis ir ateitis sukuriama reljefine forma, architekto Tomo Grunskio idėja „Šviesti tiesa“ – asmenybių įamžinimas per šviečiančias plyteles, fotografas, tapytojas, visuomenininkas Darius Žiūra pristato vaizdo archyvo idėją.
Algimantas Lelešius savo projekte istoriją Lukiškių aikštėje pateikia gyvai, suprantamai ir priimtiną dabarties visuomenei.
„Žmonėms, kuriems nelabai įdomi istorija, patinka rekreacinis (poilsinis) pobūdis. Todėl siūlau devynis vandens baseinėlius su fontanėliais ir žalia veja, – apie savo sumanymą pasakoja autorius. – Baseinėliai turi ne tik rekreacinę (poilsinę) funkciją, bet ir mūsų istorijos svarbiausio šimtmečio įvykių priminimo paskirtį. Svarbus sutapimas – baseinėlių tiek, kiek yra mūsų valstybingumo šimtmečių, tai yra devyni. Jie sudaro Vyčio kryžių. Jis tobulai įamžina visų žuvusių nuo Mindaugo laikų karių atminimą. Kiekvieno baseinėlio kontūrai primena svarbiausią to šimtmečio įvykį. Pavyzdžiui, Mindaugo karūnavimą 13-ame amžiuje primena baseinėlis karūnos kontūru, Lietuvos krikštą 14-ame a. – kryžiaus kontūru, Žalgirio mūšį – ąžuolo lapų (garbės simbolio) kontūru ir t. t.
Vizija – europietiškos tolerancijos įsikūnijimas. Tolerantiškai pagerbti netgi mūsų buvę priešai – kryžiuočiai, nes jeigu ne jų pralaimėjimas, neturėtume kuo šitiek amžių didžiuotis. Pagerbta Liublino unija su lenkais. Ji padėjo gintis nuo agresyvaus rytų kaimyno. Pagerbti įvairių tautybių NATO kariai. NATO pirmą kartą per 100 metų užtikrino mūsų saugumą. NATO pagerbimas 21-ame a. sektoriuje lėktuvo kontūro baseinėliu liudija apie vizijos šiuolaikiškumą ir aktualumą. Didelis dėmesys skirtas bažnyčiai“, – tokią Lukiškių aikštę įsivaizduoja A. Lelešius.
Pasak jo, vizija nebus tarsi sustingęs darinys. Ji keisis, nes keisis spalvotų akmenėlių mozaika baseinėlių dugne. O ateityje Sūduvių vizija gali būti papildyta Vyčio paminklu.
„Aukštai pakylėtas, sakralus baltos, šventiškos spalvos Vytis tarsi šuoliuoja tarp plaukiančių debesų. Jis remiasi į dvi kolonas: baltą (gėrio) ir juodą (blogio). Baltoji byloja apie sėkmingus mūsų valstybės laikmečius, juodoji – apie dramatiškus (karai, marai, okupacijos, deportacijos). Abi kolonos giliai išraižytos spygliais. Tai ženklas, kad niekada nei žmogaus, nei valstybės gyvenimas nebūna idealus, visuomet yra išbandymai, iššūkiai, nesutarimai, įvairios problemos.
Kolonas juosia du karūnuoti žalčiai – mūsų priešistorinių laikų baltų gerosios dvasios. Jos mus tarsi nuramina, sušildo, įkvepia Vytį amžinai kovai prieš blogį, kurio mūsų gyvenime netrūksta“, – tokius akcentus sudėliojo A. Lelešius, vieno iš penkių atrinktų projektų autorius.
Nuo lapkričio 3 d. visuomenė kviečiama balsuoti ir iš penkių pateiktų projektų išrinkti vieną, kuris virs tikrove. Sūduvių Lukiškių aikštės vizijos autorius tikisi kraštiečių palaikymo.