Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Kelinti metai Anykščių rajono Kurklių seniūnijos senosiose Trakinių kaimo kaimo kapinaitėse, vyksta Didžiosios Kovos apygardos "Aro" būrio žuvusių partizanų pagerbimas.
Į lauko akmenų piramidę įmūrytos trys plokštės su iškaltomis kovotojų pavardėmis.
Rugsėjo 9 dieną prie paminklų ir kryžiaus, atremto į skaudaus tų dienų įvykių liudininko,- vėtros nulaužto beržo liemenį, išsirikiavo Lietuvos Kariuomenės KASP Vyčio apygardos penktosios rinktinės Anykščių 505 – osios lengvųjų pėstininkų kuopos savanoriai, plk. Prano Saladžiaus šaulių devintosios rinktinės šauliai, sąskrydžio svečiai iš įvairių Lietuvos regionų.
Nuskambėjo Lietuvos Respublikos himnas, miškas atkartojo trijų saliuto salvių aidą.
Į sąskrydį atvykęs Giedrius su šeima papasakoja apie Trakiniuose žuvusius savo senelius – Petrą Kiaulevičių – „Perkūną“ ir Petrą Sereikį slapyvardžiu „Švedas“. Petrui Kiaulevičiui tada buvo 24, Petras Sereikis buvo trisdešimties, Liko šeimos su mažamečiais arba ką tik gimusiais vaikais.
Kareiviškose palapinėse prasideda diskusijos, kurias veda Vilniaus universiteto lektorius Dr. Norbertas Černiauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Dr. Mindaugas Nefas.
Apie partizanų karo archeologiją, partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo detektyvą, kruopštų ir atsakingą darbą ieškant ir identifikuojant partizanų palaikus, partizanų mūšių tyrinėjimą, partizanų bunkerių archeologiją pasakojo archeologas ir pedagogas Gintautas Vėlius ir Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojas Dalius Žygelis.
Tiriant naudojami įvairūs šaltiniai: dar gyvų liudininkų pasakojimai, partizanų archyvai, tame tarpe ir KGB dokumentai.
Susitikus su gyvais partizanų ryšininkais, sujungus jų žinias su archyviniais duomenimis gaudavosi įspūdingi rezultatai.
Kartais paminėti šaltiniai būna netikslūs, nepataisomos žalos pridaro „juodieji archeologai“, kasinėjimais tiesiog naikinantys ir nepataisomai žalojantys tyrimo objektus.
Ieškant partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų nebuvo jokio atsitiktinumo. Tai buvo išskaičiuota remiantis dokumentais, žiniomis, perduotomis buvusių „Našlaičių kapinių“ prižiūrėtojo. Neapsieita be klaidinančių „geradėjų“ nuorodų.
Detali palaikų paieškos ir indentifikavimo istorija aprašyta šių metų liepos mėnesio žurnalo „Karys“ numeryje.
Sąskrydyje karo istorijos klubas „Grenadieriai“ pristatė tarpukario Lietuvos kariuomenės uniformų pavyzdžius. Lietuvos kariuomenės ginklų pristatyme abejingų nebuvo. Šaukiamojo amžiaus vaikinai noriai klausėsi kariuomenės instruktorių pasakojimų apie vieną ar kitą ginklo modelį, dronų veikimą ir paskirtį, čia pat sukiojosi gerokai ūgtelėję dėdės, prie savo peties prisimatuodami vienos ar kitos markės šautuvėlį.
Kadangi sąskrydis vyko mokslo ir žinių dieną, daug klausytojų sutraukė diskusija „Kada ir kaip mokytojo profesija taps prestižine“ su pagrindiniais pranešėjais Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriumi dr. Rimvydu Laužiku ir programos „Renkuosi mokyti“ atstove Roberta, gausiai dalyvaujant klausytojams. Paskelbus kodinį žodį "pietūs" geidžiamiausiomis tapo, populiarumu visus ir visas pralenkdamos, virtuvėje triūsusios 9 – osios rinktinės šaulės.
Veiklos turėjo visi: vaikus kvietė atrakcionai, pilių statymo čempionatas, į susitikimą kvietė rašytoja Jurga Vile ir jos knygos „Sibiro haiku“ iliustratorė Lina Itagaki, o Gintaras Vaičiūnas ir istorikės Enrika Kripienė pristatė knygą apie Anykščių krašto partizanus.
Sąskrydis baigėsi Vytauto V. Landsbergio baladėmis ir romansais.