Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
EtapliusŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybė
Henrikas Ruškulis gimė 1924 metais Santupių kaime, Turmanto seniūnijoje, Zarasų rajone. 1943–1944 m. jis dirbo policininku Zarasuose, trumpai mokėsi policijos kursuose Vilniuje, tačiau kursai nutrūko artėjant frontui. Grįžęs į Zarasus, jis įstojo į vietos savisaugos rinktinę, kurią sudarė šauliai, policininkai ir patriotiškai nusiteikę gyventojai. Rinktinei vadovavo kunigas, filosofijos mokslų daktaras Jonas Steponavičius. Artėjant Raudonajai armijai, rinktinė pasitraukė į Žemaitiją, kur 1944 m. liepos 10 d. Viekšniuose buvo įkurta Tėvynės apsaugos rinktinė.
Ši rinktinė siekė tapti pagrindu atkuriamai Lietuvos kariuomenei. Po karo, 1947 m., H. Ruškulis įsitraukė į aktyvią partizaninę veiklą – prisijungė prie Vytauto apygardos Liūto rinktinei priklausiusio V. Patumsio-Aukštaičio būrio. Čia jis veikė kaip Jono Kimšto-Žalgirio apsaugos grupės narys, vėliau – ryšininkas. 1949 m. rudens pradžioje tapo būrio vadu Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų sankirtoje, o nuo 1950 m. kovo – paskirtas Liūto rinktinės Žėručio rajono vadu.
Henrikas Ruškulis-Liūtas pasižymėjo išskirtine drąsa, vadovavimo gebėjimais ir ištikimybe kovai už laisvę. Jo vadovaujami partizanai beveik dvejus metus veikė itin aktyviai ir sėkmingai. Deja, 1951 m. jis buvo išduotas MGB agento, suimtas, kankintas ir Maskvoje, Butyrkų kalėjime, 1953 m. birželio 5 d. sušaudytas. Jo palaidojimo vieta iki šiol nėra žinoma.
1951 m. sausį jis buvo apdovanotas Laisvės Kovos Kryžiumi III laipsnio su kardais. 2024 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties) ir skirtas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.
Vyčio Kryžiaus ordinas – tai simbolinis, bet labai reikšmingas įvertinimas žmogui, kurio gyvenimą ir likimą nulėmė begalinis pasiryžimas kovoti už Lietuvos laisvę.