Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusią savaitę Seime buvo nukeltas balsavimas dėl Farmacijos įstatymo pataisos, įteisinančios valstybines vaistines, vakar Seimas tvirtindamas rudens sesijos darbų programą, nesutiko iš jos išbraukti šio klausimo ir parlamentarai dar iki rinkimų balsuos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo. Pacientų atstovai baiminasi, kad valdančiųjų siūlomos teisės aktų pataisos gali ne tik atitolinti sveikatos sistemos progresą, bet ir tapti žingsniu atgal.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, pacientams šiuo metu svarbiausias yra didesnis kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas ir retesnis šių vaistų sąrašo kaitaliojimas. Valstybinių vaistinių steigimą pacientų atstovė sieja su siekiu ir toliau vykdyti šiuo metu valstybės taikomą generinių vaistų politiką, kuri su sunkiomis ligomis kovojantiems gyventojams nėra naudingiausia.
„Vaistinių Lietuvoje yra ant kiekvieno kampo, vien šalia mano namų – penkios. Šia pataisa tikrai nesprendžiame vaistinių stygiaus problemos. Vietoj galimybės pasirūpinti, jog kompensuojamųjų vaistų sąraše nebūtų vien patys pigiausi ir nebūtinai efektyviausi medikamentai, valdantieji Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas ketina nukreipti valstybinių vaistinių tinklo kūrimui. Peršasi išvada, kad valstybinės vaistinės jiems reikalingos tik tam, kad prieš rinkimus būtų padėtas pliusiukas“, – sako ji.
Pasak V. Augustinienės, nėra aišku, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra užsispyrusi kompensuojamųjų vaistų klausimu ir neketina papildyti sąrašo įvairesniais medikamentais.
Į kainyną įrašius dar pigesnį vaistą, kompensuojamoji bazinė kaina sumažėja, todėl kai kuriems tos pačios grupės vaistams paciento priemokai viršijus maksimalią, vaistai išbraukiami iš kainyno. Ne kiekvienas sergantysis gali kas tris mėnesius keisti medikamentus. Juk valstybei nėra skirtumo suteikiant penkių eurų kompensaciją už vaistą, kainuojantį penkis ar penkiasdešimt eurų. O pacientui vis tiek būtų naudingiau pasinaudoti nors kelių eurų kompensacija primokant tik skirtumą negu mokėti pilną kainą, kaip daroma dabar“, – teigia Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.
Klausosi tik neprieštaraujančių
Pacientų atstovai ne kartą priekaištavo ministerijai dėl to, kad yra neįtraukiami į teisėkūros procesus, susijusius su sveikatos sistema, o SAM bendrauja tik su tomis organizacijomis, kurios neprieštarauja jų nuomonei.
„Jeigu ir vyksta kokie susitikimai ministerijoje, kviečiami tik tų pacientų organizacijų atstovai, kurie pataikauja ministerijai ir kaip papūgos kartoja tai, ką ši siūlo. Tačiau tokių organizacijų vadovai deramai neatstovauja pacientams. O mūsų taryba, reprezentuojanti 31 skirtingomis ligomis sergančiųjų organizacijas, yra visiškai neįtraukiama į mums svarbių klausimų sprendimą“, – aiškina V. Augustinienė.
„Valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad ligoninėse įsteigus valstybines vaistines, baigę gydytis stacionare pacientai galės vietoje įsigyti norimų vaistų ir juos parsinešti namo – esą taip bus patogiau. Tačiau šie argumentai neįtikina pacientų atstovų.
„Sergantiesiems nėra jokio skirtumo, kurioje vaistinėje pirkti gydytojų paskirtus medikamentus. Svarbiau – kad ten rastų jų sveikatai palaikyti reikalingų preparatų, o tai yra ministerijos rankose. Be to, šalies poliklinikose bei ligoninėse ir taip veikia privačios vaistinės, tad būtinybės formuoti naujus darinius nėra. Valstybinių vaistinių tinklas mūsų sveikatos sistemai reikštų didelį žingsnį atgal“, – akcentuoja V. Augustinienė.
Konkurencija ar kitų vaistinių išstūmimas?
V. Augustinienę taip pat stebina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės tvirtinimas, kad valstybinės vaistinės bus ypatingai naudingos regionuose, nes padės konkuruoti.
„Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 1367 vaistinės. Kai vaistinių tiek daug, savaime suprantama, kad jos tarpusavyje konkuruoja skelbdamos įvairias akcijas. Valstybinė vaistinė greičiausiai veiks šiltnamio sąlygomis: patalpos, vaistų laikymo ir saugojimo įranga nekainuos, o darbuotojai bus išlaikomi iš biudžeto. Dėl to regione įsikūrus tokiai vaistinei kitoms beliks tik pasitraukti – ne taip atrodo sąžininga konkurencija. Panašu, kad valdantieji paprasčiausiai nusiteikę prieš privatų sektorių“, – teigia ji.