Paauglį gyvu lavonu pavertęs vilnietis kovotojas turėjo keliauti už grotų, bet teisėjai atleido nuo bausmės

Vilnius

Sunkiai paauglį sužalojęs Danielius Gulinas, draugų teigimu, ne kartą kalbėjo apie savo jėgą ir norą muštis © Alfa.lt fotomontažas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

134308

Garsi ir tragiška istorija, kaip su svetima mergina nusifotografavęs septyniolikmetis sulaukė jį gyvu lavonu pavertusio ūmaus kovotojo smūgio, baigėsi labai netikėtai – nors aukos artimieji pasiekė, kad už sunkų kūno sužalojimą vilnietis Danielius Gulinas galiausiai būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, lemiamą sprendimą priėmę teisėjai vertino, kad tiek reali, tiek lygtinė laisvės atėmimo bausmė vienodai tenkina nukentėjusiųjų interesus.

Auka – nei gyva, nei mirusi

Tragiškas incidentas, po kurio septyniolikmetis paniro į komą ir greičiausiai niekada neatsigaus, įvyko 2017 m. birželio 11-osios pavakarę Vilniuje, Sapiegos g. esančiame skvere. D. Gulinas šioje vietoje susitiko pasišnekėti su tuomet septyniolikmečiu vaikinu dėl nuotraukos, kurioje nukentėjusysis buvo įamžintas su jo drauge. Paauglys nė neturėjo progos pasiaiškinti, nors būtent to ir atėjo, – iš karto sulaukė kovos menais užsiiminėjusio D. Gulino smūgio kumščiu, po kurio krito žemėn.

Krisdamas paauglys susitrenkė galvą, kraujas išsiliejo į smegenis, jį ištiko koma. Nors į ligoninę išgabentą nepilnametį pavyko išgelbėti nuo mirties, nukentėjusiojo likimas – tragiškas: vaikinas praktiškai tapo gyvu lavonu – paniro į komą, iš kurios prabusti beveik nėra galimybių.

Turėjo keliauti už grotų, bet bausmės išvengė

Sunkų nusikaltimą padaręs jaunas vilnietis gali džiaugtis netikėtai nusišypsojusia sėkme; baudžiamąją bylą net tris kartus išnagrinėjus visoms teisminėms instancijoms D. Gulinas galiausiai išvengė realios laisvės atėmimo bausmės.

Vaikiną nuo pat pradžių gelbėjo teisės vingrybės – kadangi nukentėjusysis biologinės mirties išvengė, užpuolikas teistas ne dėl pasikėsinimo nužudyti, o dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Aišku, teisme kilo ginčų, ar tokią egzistenciją, kai sužalotas jaunuolis visiškai nereaguoja į aplinką ir gyvuoja tik prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, galima vadinti gyvenimu, tačiau formaliai, pagal teisės apibrėžimus, į komą paniręs vaikinas laikomas gyvu.

Pirmąjį nuosprendį D. Gulinas išgirdo dar 2018 m. birželį – Vilniaus miesto apylinkės teismas jauną vilnietį nuteisė ketverių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymą atidėjo trejų metų laikotarpiui. Bet D. Gulinui buvo skirta ir kita, gerokai didesnė bausmė – sunkiai sužaloto paauglio šeimai teismas priteisė beveik 300 tūkst. eurų.

Tokį nuosprendį tiek D. Gulinas, tiek sužaloto vaikino tėvai apskundė Vilniaus apygardos teismui. Nuteistasis teigė, jog 300 tūkst. eurų – gerokai per didelė suma, kurios jis tikrai nepajėgs sumokėti, o nukentėjusiojo šeima reikalavo, kad D. Gulinui būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios kikboksininkas nusipelnęs.

Kaip skunde nurodė sužaloto vaikino motina, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jos sūnų sumušęs D. Gulinas stengėsi padėti ir iškvietė pagalbą. Iš bylos duomenų matyti, kad pagalbą gulinčiam vaikinui iškvietė atsitiktinis liudininkas, o kol žmonės bandė padėti paaugliui, D. Gulinas tik stovėjo nuošalyje.

Praėjusį gruodį D. Gulino laukė sukrečiantis teisėjų sprendimas – teisėjai Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė ir Vitalija Norkūnaitė nutarė, kad padaryto nusikaltimo pasekmės yra per sunkios, kad jas atlygintų tik lygtinė laisvės atėmimo bausmė: nors jaunas vaikinas nemirė, be nuolatinės tėvų globos ir medikų priežiūros jo gyvybė greitai užgestų.

Teisėjų kolegija 2019-ųjų pabaigoje pakeitė anksčiau paskelbtą nuosprendį ir panaikino lygtinį bausmės atidėjimą. Tačiau atsižvelgė ir į tai, kad D. Gulinas savo kaltę pripažino, todėl laisvės atėmimo bausmę sutrumpino iki pustrečių metų – tiek laiko jaunas vilnietis turėjo praleisti pataisos namuose.

Buvo išgirstas ir pats nuteistasis – teisėjai nutarė, kad beveik 300 tūkst. eurų siekianti sumušto vaikino artimiesiems priteista suma išties atrodo pernelyg didelė. Į komą panirusio vaikino tėvams, seseriai ir močiutei iš D. Gulino priteista 100 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti, dar apie 24 500 – turtinei žalai, sūnaus gydymo ir priežiūros išlaidoms, padengti.

Tačiau už grotų D. Gulinas taip ir nesėdo – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą jau trečiąkart, pakeitė dviejų žemesnės instancijos teismų sprendimus taip, kad nuteistajam neteks sėsti už grotų.

Sunkūs sužalojimai – tik jaunimo „išdaigos“

Iš LAT nutarties matyti, kad teisėjai Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas ir Gabrielė Juodkaitė-Granskienė D. Gulinui paliko švelniausias abiejų teismų paskirtas sankcijas – vietoje pirmosios instancijos teismo priteistus 300 tūkst. eurų paliko 100 tūkst. eurų sumą, iš lygtinės ketverių metų laisvės atėmimo bausmės ir vėliau paskirtos realios pustrečių metų laisvės atėmimo bausmės buvo išvesta lygtinė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tokį sprendimą LAT teisėjai priėmė sulaukę D. Gulino advokato Adomo Liutvinsko kasacinio skundo, kuriame teisininkas aiškino, kad jaunuoliui reali laisvės atėmimo bausmė padarys daugiau žalos, nei duos naudos, jo klientas jau išmoko karčią gyvenimo pamoką, o sunkus kūno sužalojimas tėra nelaimingas atsitikimas, kilęs dėl paauglių išdaigų.

„Šioje byloje nagrinėjamas įvykis yra dėl jaunimo „išdaigų“ išsivystęs nelaimingas atsitikimas, kuris pagal baudžiamąjį įstatymą suprantamas kaip nusikaltimas. Ginamasis supranta, kad nusikalto ir kad už tai privalo atsakyti, bet apeliacinės instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, esant minėtoms nagrinėjamą įvykį lėmusioms aplinkybėms, atsižvelgus į ginamojo asmenybę, vargu ar gali būti pripažinta atitinkančia bausmės tikslus ir bausmės paskirtį.

Ginamojo elgesys po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės. Ginamasis labai gerai mokosi kolegijoje, dirba, jokių teisės pažeidimų nepadarė“, – teismui nurodė A. Liutvinskas.

Tačiau sunkiai sužaloto paauglio šeima ir prokurorai prašė nepakeisti jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tikino, kad nuteistojo nusikaltimas nebuvo tokios jau nekaltos išdaigos.

„Nors D. Gulinas yra jauno amžiaus, jo elgesys iki nusikalstamos veikos ir nusikaltimo padarymo metu (būdamas vyresnis ir geriau fiziškai pasirengęs nei nukentėjusysis, apmokytas kovos menų, nukentėjusiojo inicijuoto susitikimo metu neleidęs jam papasakoti įvykio aplinkybių, tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą) rodo, kad, priešingai nei teigia jo gynėjas, nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, dėl gyvenimiškos patirties neturėjimo ir pan.“, – nurodoma nukentėjusiųjų atsiliepimuose.

LAT teisėjai šioje byloje stojo nuteistojo pusėn ir nusprendė, kad lygtinė laisvės atėmimo bausmė nepažeidžia sužaloto vaikino artimųjų interesų, nors vien pastarųjų skundai rodo, kad aukos šeima nesijaučia pasiekusi teisingumą.

„Patikrinus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nors savo ruožtu kritikavo pirmosios instancijos teismą dėl kaltinamajam palankių aplinkybių sureikšminimo, pats taip pat neišvengė šios klaidos akcentuodamas nukentėjusiojo interesus ir jų svarbą, tačiau niekaip nepasisakydamas apie tai, kokie nukentėjusiųjų interesai nukentės ar kaip jie bus apriboti bei kodėl bus nepakankamai užtikrinti atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą“, – rašoma LAT teisėjų priimtoje nutartyje.

Kovingas „autoritetas“ jautėsi įžeistas

Bylos metu D. Gulinas gynėsi, kad turėjo pagrindą įsižeisti dėl sunkiai sužaloto paauglio veiksmų – esą šis su jo mergina palaikė ne tik draugiškus santykius, ką ir parodė jo gauta nuotrauka, kurioje mergina ir nukentėjęs paauglys – apsinuoginę.

Tuo tarpu sužaloto vaikino motina teisme teigė, kad D. Gulinas vargu ar išties gailisi to, ką padarė, – po nelaimės nė nesidomėjo, kaip laikosi sužalotas paauglys, nors, būdamas dvejais metais vyresnis už nukentėjusįjį, užsiimdamas kovos menais ir dalyvaudamas kovose be taisyklių, buvo jos sūnui autoritetas.

Sūnų slauganti mama teigė, kad D. Gulino smūgių padariniai – itin sunkūs ir negrįžtami: gydytojai konstatuoja ir byloje esantys duomenys įrodo, kad nukentėjusysis iš esmės yra pasmerktas, o biologinė mirtis – tik laiko klausimas.

Vaikino tėvas teigė, kad sūnų nuo mirties tėvams pavyko išgelbėti tik itin didelėmis pastangomis, o patyręs kovotojas turėjo žinoti, jog smūgis į galvą gali būti mirtinas.

Apie karingą D. Gulino būdą paliudijo ir byloje apklausti bendraamžiai, atskleidę, kad vaikinas ne tik užsiėmė kovos menais, bet ir girdavosi galintis bet ką „išjungti“ vienu smūgiu, ne kartą buvo išreiškęs norą gatvėje įsivelti į muštynes.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt