PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Rugsėjo 5 d. 09:46

Paaiškės, kas taps Jungtinės Karalystės naujuoju ministru pirmininku

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

Silvija ČibirienėŠaltinis: BNS


244864

Jungtinė Karalystė pirmadienį sužinos, kas taps naujuoju ministru pirmininku: favorite laikoma užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Trus) ar jos varžovas, buvęs iždo kancleris Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

Vienas jų pakeis Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) prie Konservatorių partijos bei vyriausybės vairo ir perims vadovavimą šaliai, jai grumiantis su aštrėjančia pragyvenimo išlaidų krize.

Penktadienį pasibaigusių Konservatorių partijos lyderio rinkimų nugalėtojas bus paskelbtas 12 val. 30 min. vietos (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Naujasis partijos lyderis automatiškai pakeis ir vasarą atsistatydinusį ministrą pirmininką B. Johnsoną.

Torių partijos narių balsavimas, vykęs internetu ir paštu, baigėsi penktadienio pavakare po du mėnesius trukusių įtemptų varžybų. Jų metu du paskutiniai pretendentai keliavo po šalį, dalyvavo rinkimų kampanijos renginiuose bei televizijos debatuose.

Jei nugalėtoja bus paskelbta L. Truss, ji taps trečiąja JK ministre pirmininke po Theresos May (Terezos Mei) ir Margaret Thatcher (Margaret Tečer).

Apklausos rodė, kad 47 metų užsienio reikalų sekretorė per visą rinkimų laikotarpį nuolat lenkė savo 42 metų varžovą.

Balsavimas paštu ir internetu, kuriame dalyvavo apie 200 tūkst. torių partijos narių, prasidėjo rugpjūčio pradžioje, praėjus mėnesiui po to, kai B. Johnsonas paskelbė apie savo atsistatydinimą po virtinės skandalų, paskatinusių maištą ministrų kabinete.

Duodama interviu britų visuomeniniam transliuotojui BBC, L. Truss aštuonias savaites trukusią rinkimų kampaniją pavadino „ilgiausiu darbo pokalbiu istorijoje“.

Vis tik šio balsavimo rezultatai gali neatspindėti platesnės visuomenės nuomonės.

Rugpjūčio pabaigoje sociologinių tyrimų agentūros „YouGov“ atlikta apklausa parodė, kad 52 proc. respondentų mano, jog L. Truss būtų „prasta“ ar net „siaubinga“ premjerė.

Dar 43 proc. respondentų nurodė, jog „visiškai“ netiki, kad ji sugebėtų išspręsti opią pragyvenimo išlaidų augimo problemą.