Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Kaip teigiama Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) pranešime spaudai, P. Gražulis prašo peržiūrėti sprendimą dėl jo kandidatūros atmetimo ir suteikti teisę dalyvauti prezidento rinkimuose.
Taip pat jis prašo VRK kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), siekiant išaiškinti jo galimybes dalyvauti prezidento rinkimuose.
Kaip skelbta anksčiau, P. Gražulio prašymas dalyvauti prezidento rinkimams atmestas atsižvelgiant į tai, jog šis pretendentas neatitiko Konstitucijos ir Rinkimų kodekso nuostatų.
„Tokiu atveju, kai asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, jis gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu tik tada, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų“, – teigė VRK.
Konstituciją pažeidęs ir Seimo nario priesaiką sulaužęs P. Gražulis Seimo mandato neteko praėjusių metų gruodį. Už mandato panaikinimą balsavo 86 Seimo nariai, prieš pasisakė 8, susilaikė 4 parlamentarai.
Eksparlamentaro Petro Gražulio kandidatūrą į prezidento rinkimus iškėlę Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.
Šiuo metu apie ketinimus siekti šalies vadovo posto yra paskelbęs antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jam oficialią paramą išreiškė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nutarusi nekelti savo kandidato.
Kaip ir prieš penkerius metus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) prezidento rinkimuose atstovaus parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partiją – politinės jėgos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Kaip savarankiškas kandidatas išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė. Jam paramą jau išreiškė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Krikščionių sąjunga.
Taip pat yra žinomi dar 7 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas, naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, praėjusią savaitę savarankiškais kandidatais registruoti Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta bei pirmadienį prezidento rinkimų kampanijai registruotas Žilvinas Treigys.
Parlamentinė Lietuvos regionų partija buvo nutarusi remti Kazlų rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą į prezidentus. Visgi, vėliau ir kandidatas, ir pati partija persigalvojo – sprendimas, ką paremti šalies vadovo rinkimuose, bus priimtas pavasarį.
Prezidento rinkimuose nutarė nedalyvauti ir Liberalų sąjūdis, tačiau politinė jėga kol kas neparėmė jokio kito pretendento į šalies vadovus.