Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius sako, kad dėl dabartinės Astravo AE padėties kaltas Lietuvos politikų tarpusavio nesusikalbėjimas bei atsakomybės nusimetimas. Pasak europarlamentaro, Baltarusija pasinaudojo ES vidinės vienybės stoka dėl Astravo AE keliamo pavojaus. Šiuo metu vienintelis būdas paveikti „Astravo monstrą“ yra iškelti šį klausimą į Europos Vadovų Tarybos lygmenį bei darbotvarkę, ko iki šiol nepavyko padaryti prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Anot P. Auštrevičiaus, po Europos Komisijos išvadų bei rekomendacijų dėl Astravo AE vyko propagandinės atakos iš Rytų, kurių Lietuvos politikai ne tik nesustabdė, bet ir dar labiau pakurstė.
„Pirmiausia svarbu pastebėti, kad šių Europos Komisijos išvadų dėl Astravo paskelbimą lydėjo dezinformacinė ataka, surežisuota taip, kad būtų įteigta, jog ES išvados esą palankios atominės statyboms. Prie šito informacinio chaoso prisidėjo ir tai, kad eilinį kartą aukščiausi Lietuvos politikai ėmė rodyti pirštais vieni į kitus, kratytis atsakomybės - tą Baltarusijai (ir Rusijai), be abejo, buvo malonu stebėti“, - teigė P. Auštrevičius.
Taip pat parlamentaras teigia, kad dėl Baltarusijos manipuliacijos žaidimų Astravo AE klausimu iš dalies kaltas Lietuvos neveiksnumas ES.
,,Vargu, ar tie patys atominės statytojai skubės reaguoti į jiems išsakytas pastabas ir rekomendacijas. Ką daryti, kad europinės pastabos neliktų popieriuje? Tenka pripažinti, kad Baltarusija sumaniai „žaidžia“ ir išnaudoja tai, kad ES stokoja vidinės vienybės pripažįstant Astravo keliamą pavojų. Deja, tai iš esmės yra Lietuvos neveiklumo ir neįsitraukimo į kasdienę Europos politinę darbotvarkę rezultatas“, - sakė Europos Parlamento narys.
Pasak P. Auštrevičiaus, tenka pripažinti ir tai, kad ES iki šiol nėra sukūrusi efektyvių instrumentų, kurie leistų prižiūrėti ir tinkamai kontroliuoti ES kaimynystėje (šiuo atveju - praktiškai pačioje ES) vykstančias branduolines statybas.
Taip pat parlamentaras sako, kad vienintelis būdas įveikti strateginę grėsmę Lietuvai keliantį „Astravo monstrą“ yra iškelti šį klausimą į Europos Vadovų Tarybos lygmenį bei darbotvarkę. Bet, pasak P. Auštrevičiaus, Lietuvos prezidentei pastaraisiais metais to padaryti nepavyko.
„Mano įsitikinimu, Lietuva, dalyvaudama viršūnių susitikimuose Europos Vadovų Taryboje (į Tarybą pastarąjį dešimtmetį vykdavo išimtinai šalies prezidentė), ne vien tiktai turi, bet tiesiog privalo demonstruoti agresyvų pozityvumą. Jei Lietuva bus tvirta ir kryptingai sieks savo tikslų, mažiau reikės siųsti „linkėjimus“ kitiems ar įdėti nepamatuotus lūkesčius į pačią ES. Baltarusijos klausimą būtina nedelsiant iškelti kaip gyvybiškai svarbų Lietuvai ir apie tai turi išgirsti visų ES valstybių lyderiai. Priešingu atveju santykiai su Aliaksandru Lukašenka ir toliau bus šildomi mums už nugaros, ir tas bus daroma mūsų žmonių ir mūsų visų ateities bei saugumo sąskaita“, - sakė P. Auštrevičius.
Parlamentaras pirmadienį Briuselyje registravo savo pasiūlymus ir įstatymų pataisas. Pirmoji: ES Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumentą (INSC) papildyti taip, kad su ES kaimynyste susijusios saugumo rekomendacijos būtų ne tik rengiamos, bet ir įgyvendinamos privaloma tvarka su pačios ES institucijų priežiūra.
Greta to pasiūlė ES įtvirtinti naują sistemą - tokiais atvejais ir tokiose valstybėse, kur kyla pagrįstas susirūpinimas dėl branduolinės saugos (kaip Astravo atveju), pasak parlamentaro, reikia steigti branduolinės saugos misijas su vietoje dirbančiais ES ekspertais.
ELTA