Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Audronio Rutkausko nuotr.
Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT
– Kiek laiko pieši? Kaip piešimas atsirado tavo gyvenime?
– Maždaug nuo trejų metų. Į darželį nėjau, bet mama piešė, brolis piešė, tai ir aš norėjau. Mano šeimai tai yra hobis.
– O kada pradėjai eiti į Kuršėnų meno mokyklą?
– Būdama trečioje klasėje. Dabar esu dešimtoje, tai piešiu jau aštuonerius metus.
– Kuo tave sužavėjo piešimas?
– Man nuo pat mažens labai patinka žiūrėti į kitų piešinius, taip ir susidomėjau daile. Nežinau, kuo žavi, – piešti man tiesiog smagu.
Ramūno Snarskio nuotr.
– Iš kur semiesi idėjų? Kas tave įkvepia?
– Susirandu kokią nors nuotrauką, kuri man įdomi, kokį nors įžymų žmogų nupiešiu. Labai retai pasiimu nuotrauką ir tiksliai tiksliai piešiu. Dažniausiai susirandu kelias, kuriose patinka kokie nors elementai, ir sudedu į vieną darbą. Piešiu įvairiausius portretus.
– Surengei parodą „Veidaknygė“. Kodėl taip pavadinai? Ar tau svarbus feisbukas, socialiniai tinklai?
– Man su pavadinimais tiesiog baisiai nesiseka. Mokytoja pasiūlė tokį pavadinimą ir tiko: parodoje portretai, veidai – tegu būna „Veidaknygė“. Feisbuku naudojuosi retai, man jis nelabai svarbus.
– Ar tai pirmoji tavo asmeninė paroda?
– Taip, pirmoji. Tapybos mokytoja pasiūlė surengti ir priėmiau pasiūlymą. Tokia mano logika: jei siūlo – imk, jei muša – bėk. Tą pasiūlymą priimu kaip įvertinimą.
– Kokie darbai pateko į parodą? Ar juos ruošei specialiai tam, ar tai buvo iš anksto nutapyti portretai?
– Piešiniai buvo gal dvejų metų senumo – tiesiog visus suėmėm ir viskas. Mokytoja pasiūlė surengti parodą, o piešinių jau turėjau prikaupusi. Net nėra tikslios temos, siejančios visus darbus, – portretai ir tiek.
– Ar turi nusipiešusi savo autoportretą?
– Reikėjo meno mokyklai kažkada. Labai skubėjau, per karantiną piešiau, tai nelabai fainas pavyko.
– Ar po pirmosios parodos jautiesi įkvėpta surengti daugiau parodų?
– Jeigu pasitaikytų proga, norėčiau dar vieną surengti. Pieščiau ir toliau portretus – visgi aš portretistė, man kitaip neišeina, tai yra mano mėgstamiausias žanras. Bet nežinau, ar veržčiausi rengti kitos parodos, – ten truputį baisu. Nelabai jauku, kai reikia pristatyti. Nesijaučiu drąsiai nei kalbėdama auditorijai, nei prieš fotoaparatą.
– Ar galvoji ateitį sieti su piešimu, tapyba?
– Iš tikrųjų ne. Aš į tai žiūriu kaip į hobį, kaip į kažką, ką galėčiau veikti savo malonumui. Bet piešimą, kaip darbą, sunkiai įsivaizduoju.
– O su kuo planuoji sieti savo ateitį?
– Turbūt su tiksliaisiais mokslais, norėčiau su chemija. Dabar chemija – mano mėgstamiausia pamoka ir gerai sekasi. Bet iš tikrųjų dar nežinau, ką aš noriu daryti ateityje.
Elena Monkutė