Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Seimas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA.LT
„Neaišku, ką galvoja šita valdančioji dauguma, nes tokie pakeitimai labiau suerzina žmones nei išsprendžia kažkokias problemas“, – apie Vyriausybės siūlomus mokestinius pakeitimus Eltai sakė E. Gentvilas.
„Gali būti, kad taip būtų išsprendžiamas RRF lėšų „atšildymo“ klausimas, tačiau gynybos požiūriu tai neišsprendžia nieko. Man norisi išgirsti, kaip jie susitvarkys su gynybos finansavimo problema“, – klausimą kėlė Seimo opozicijos narys.
Bendrai šie mokesčių pakeitimai, pasak E. Gentvilo, gali tapti „peiliu po kaklu“ šalies ekonomikos konkurencingumui, o Seimo liberalų frakcija už juos balsuoti – neplanuoja.
„Jie į valdančiąją daugumą pasiėmė antisemito valdomą partiją tam, kad turėtų pakankamą balsų daugumą ir dabar ją turi. Mes siūlėme bendradarbiauti ir tartis, bet jie sakė „ačiū, ne, spręsime patys“. Norėsime palaikysime, nenorėsime – nepalaikysime, mes jokių įsipareigojimų jiems neturime. Jie turi 86 balsus, tad tegul ponai sprendžia be mūsų (...) ir į šią pusę nežiūri“, – kalbėjo liberalas.
E. Gentvilas pastebi, kad valdančiojoje koalicijoje trūksta sutarimo, todėl frakcijos turi vienos kitą šantažuoti, kad priimtų sprendimus.
„Akivaizdu, kad valdantieji tarpusavyje turi didelių nesutarimų ir „Nemuno aušra“ šiuos pakeitimus palaikys turbūt tik su ta sąlyga, kad socialdemokratai palaikys KGB agentų išviešinimo klausimą. Kitaip sakant, ši valdančioji dauguma savo rimtus darbus pradeda nuo tam tikrų šantažų“, – teigė liberalas.
M. Lingė: nutylimas bendras paveikslas
Konservatorius Mindaugas Lingė abejojo ministerijos pateiktais skaičiavimais, kiek pajamų į biudžetą būtų surinkta dėl mokesčių pakeitimų.
„Svarbu ne tik teorinis apskaičiavimas, kiek tų pajamų dėl šių mokesčių pakeitimų bus surinkta į biudžetą, bet ir tas nutylimas paveikslas. Viena ranka Vyriausybė rodo, kiek daug ketina surinkti pinigų, tačiau per Seimą gan sėkmingai kelią skinasi įvairios lengvatos, kurios čia tarsi neatsispindi“, – Eltai sakė M. Lingė.
Konservatoriaus manymu, tokiomis priemonėmis gali nepavykti pasiekti išsikeltų gynybos finansavimo tikslų.
„Jei norime pasiekti iškeltą tikslą gynybos finansavimui, tikrai reikalingas didesnis kiekis tvarių pajamų šaltinių. Dabar su tais 500 mln. eurų mes 5-6 proc. BVP kasmet nepasieksime. Tada turėtų stipriai augti skolintų lėšų vaidmuo, o skolų administravimo kaina jau greitu metu pasieks milijardą eurų“, – teigė konservatorius.
M. Lingė taip pat atkreipė dėmesį į augantį spaudimą darbo santykiams, kurį, jo manymu, kaip tik reikėtų mažinti.
„Jau dabar turime nemažą krūvį darbo santykių apmokestinimo srityje, o nuo šių pakeitimų atrodo, kad jis tik dar labiau augs. Paprastai tarptautinės organizacijos mums kaip tik rekomenduoja labiau žiūrėti į šios srities laisvinimo pusę“, – sakė Seimo narys.
„Dabar vietoje to – išlieka didžiausias 32 proc. GPM tarifas, bet dar atsiranda ir aukštesnis 36 proc. tarifas. Taip mes turbūt išvarinėjame aukštos pridėtinės vertės investuotojus arba juos atbaidome nuo savęs per gan didelį atstumą“, – neigiamą efektą pažymėjo M. Lingė.
Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo taikyti nulinį tarifą nekilnojamajam turtui (NT), kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.
Kaip numatoma ministerijos pasiūlytame projekte, 0,1 procento tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Galiausiai, 1 proc. tarifą siūloma taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
Gyventojo pajamų mokestį (GPM) siūloma dalinti į keturias tarifo kategorijas, priklausomas nuo pajamų dydžio. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc. tarifas. Panašiais apmokestinimo planais valdantieji dalinosi jau anksčiau.
Ketvirtasis, naujai siūlomas tarifas, paliestų gyventojus uždirbančius virš 120 VDU ir siektų 36 proc.
Mokesčių pakeitimų projekte taip pat numatyta didinti ar panaikinti kai kuriuos lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Tarp galimų pakeitimų – siūlymas atsisakyti PVM lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms.
Dar siūloma padidinti lengvatinį PVM tarifą, taikoma apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui nuo 9 iki 12 proc. Ministerijos duomenimis, to finansinė nauda – 20,1 mln. eurų.
Visgi, ministerija siūlo sumažinti knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc. iki 5 proc.
Taip pat pateiktas pasiūlymas visas ne gyvybės draudimo sutartis apmokestinti 10 proc. tarifu.