Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jurgis Razma. Alfa.lt nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Opozicijoje esantys politikai sukritikavo 2017 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą. Premjeras Saulius Skvernelis ir kiti valdančiųjų politikai Seime buvo raginami mažiau laiko skirti nepagrįstoms pagyroms ir koncentruotis į svarbiausių valstybės problemų sprendimą.
Opozicijoje esantys politikai abejojo, ar Vyriausybė tikrai pelnytai prisiima nuopelnus už valstybės pasiekimus ekonominio augimo cikle. Taip pat abejojo, ar prieš kelias savaites Premjero kalbos apie tai, kad atlyginimai kilo visiems, yra pagrįstos.
Konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad Vyriausybė turėjo labai dėkingas ekonomikos augimo aplinkybes 2017 metais - net nieko nedariusi būtų galėjusi raportuoti įvairius nuveiktus darbus.
„Ataskaitoje netrūksta vardijimų, visokių pagerėjimų, kurie nepriklausė nuo Vyriausybės veiksmų ir nėra tai niekaip parodyta“, - sakė J. Razma, pabrėždamas, kad girtis tuo, jog didėjo atlyginimai privačiame sektoriuje, nėra Vyriausybės nuopelnas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas ragino diskutuoti dėl to, kas buvo nepadaryta. Politikas ragino daugiau dėmesio skirti nesėkmėms arba pastaboms ir pasiūlymams, kuriuos teikia Europos Sąjungos institucijos.
Gyvenimo kokybė, anot A. Syso, daugeliui Lietuvos žmonių netgi pablogėjo.
„Pajamos neaugo viešajame sektoriuje, kainų indeksas augo ir rezultatas savaime suprantamas“, - pabrėžė A. Sysas, ragindamas kitų metų Vyriausybės atskaitoje dėmesį skirti pastaboms, kurias Vyriausybės veiklai išsako tarptautinės institucijos.
Kitas socialdemokratas Juozas Olekas kritikavo Vyriausybės darbą dėl vėlavimo ir darbų atidėliojimo. Politikui užkliuvo tai, kad, anot jo, Vyriausybė atlyginimus didina „jėgos struktūrų“ darbuotojams ir taip dar labiau didina socialinę atskirtį.
„Skurdas šeimose, kurios augina vaikus, arba vienišų tėvų, kurie augina vaikus, didėja“, - akcentavo politikas ir pabrėžė, kad valdančiųjų reformos, palietusios „vaiko pinigus“ prie šios problemos prisidėjo.
J. Olekas nerimavo, kad Vyriausybė didesnį dėmesį skiria „jėgos struktūroms“, o ne visuomenės grupėms, kurios yra labiausiai socialiai pažeidžiamos. Anot jo, socialinė atskirtis vis skaudžiau juntama tarp didžiųjų miestų ir regionų bei kaimų.
J. Olekas taip pat kritikavo miškų reformą. Anot jo, šioje srityje reformų imtasi nuo vadovų atlyginimų „išpūtimo“.
Konservatorius Andrius Kubilius sukritikavo pačią Vyriausybės atskaitos formą. Anot jo, kadangi nėra aiškiai apibrėžta tai, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti, tai Vyriausybės atskaita tampa savęs pagyrimo priemone.
„Vyriausybės ataskaita yra ne tiek ataskaita apie Vyriausybės veiklą, kiek tai, kaip Vyriausybė mato tai, kas Lietuvoje įvyko“, - sakė A. Kubilius, pabrėždamas, kad daugelis ataskaitoje įvardytų Vyriausybės nuopelnų nebuvo susiję su tiesioginiais valdančiųjų nuopelnais.
„Gali būti, kad kada nors Premjeru bus kas nors su dar didesne fantazija, negu gerbiamas Saulius Skvernelis, negu aš būdavau, ir sugalvos eilėmis atsiskaityti, jeigu turės tokį talentą“, - pasakojo A. Kubilius.
Premjeras S. Skvernelis nesutiko su opozicijos politikų išsakyta kritika.
Premjeras, reaguodamas į socialdemokratų pareikštas pretenzijas, kad Vyriausybė 2017 metais nepakankamai rūpinosi socialinės atskirties mažinimu, akcentavo, kad būtina koncentruotis į tai, kaip didinti veiklos efektyvumą ir liautis priešinti žmones, kad vieniems buvo duota mažiau, o kitiems daugiau.
„Bet kokiu atveju mes turime nustoti taikyti tą labai gerą socialdemokratinę tradiciją ir duoti už bet ką. Kalbėkime apie veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir atlyginimus susiekime būtent su tuo“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras akcentavo, kad augusių atlyginimų infliacija „nesuvalgė“. Pasak jo, atlyginimai viešajame sektoriuje augo beveik 7 proc., o privačiame sektoriuje beveik 8,5 proc.
Kritikos dėl išsakytos miškų reformos S. Skvernelis taip pat nepriėmė. Anot jo, keista būtų tikėtis rezultatų balandį, kai pati reforma pradėta tik sausio mėnesį.
Visgi Premjeras teigė, kad reikėtų diskutuoti dėl to, kokią veiklos ataskaitą Vyriausybė turėtų propaguoti ateityje.
„Galima keisti žanrą, galima kalbėti, kokia forma tai gali būti padaryta, bet faktiškai darant pakeitimus reikia atsižvelgti ir Konstituciją“, - apibendrino S. Skvernelis. Kartu Vyriausybės vadovas pažadėjo, kad pasistengs, jog kitais metais Vyriausybės ataskaita būtų įdomesnė.
Antradienį Seimas svarstys rezoliuciją, kuria siūloma pritarti Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai.
ELTA