Opozicija: ministerijos sprendimas šimtukininkams pridėti balų prieštarauja įstatymams

Lietuva

Egzaminai / Žygimantas Gedvila / ELTA nuotr.

Vilmantas VenckūnasŠaltinis: BNS.LT

375115

Seimo opozicijos atstovai sako, kad Švietimo ministerijos siūlymas pridėti balų geriausiai egzaminus išlaikiusiems abiturientams, skaičiuojant konkursinius balus stojant į aukštąsias mokyklas, prieštarauja įstatymams.

„Yra rimtas teisinis klausimas ir man gaila, kad ministerija pastoviai laviruoja įstatymo raide. Aš skaitau Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio ketvirtą dalį, pirmą sakinį, kuris gana aiškiai apibrėžia, kad bet kokie pokyčiai turi būti prieš pusę metų vėliausiai padaryti ir apie juos pranešta“, – po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė liberalas Simonas Kairys.

Įstatyme rašoma, kad konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1-osios.

„Visi apsimetame šitame komiteto posėdyje lyg spektaklyje, kad čia viskas tvarkoje, buvo vienas sprendimas, dabar šiek tiek korekcijų. Ne, visgi tai yra didelis skandalas ir gaila, kad apie tas atsakomybes kažkaip nelabai kalbame po šito skandalo“, – kalbėjo S. Kairys.

Geriausiai egzaminus išlaikiusiems – papildomi balai

Kaip rašė BNS, liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, kad taip nuspręsta padaryti, jog maždaug 4 tūkst. abiturientų išlaikytų valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.

Tačiau šis sprendimas sulaukė kritikos dėl to, kad tai apsunkina konkurenciją stoti į universitetus tų abiturientų, kurie surinko šimtukus ir aukštus balus be pridėtų taškų.

Dėl šios priežasties ministerija trečiadienį pasiūlė taikyti korekcijas skaičiuojant konkursinius stojimo balus.

Tiems moksleiviams, kurie be papildomai pridėtų taškų už egzaminus gavo šimtukus, nes surinko 95 ar daugiau taškų, siūloma prie konkursinio balo pridėti 10 balų.

Tiems, kurie gavo šimtukus su papildomais taškais, siūloma pridėti tiek balų, kiek liko nepanaudotų taškų.

Pavyzdžiui, jei abiturientas surinko 94 taškus, jam buvo pridėta ne dešimt taškų, o vienas, kurio trūko iki 95 taškų, jog gautų šimtuką. Likę devyni taškai pagal siūlymą virstų papildomais balais.

Abiturientams, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko iki 85 taškų, jokių pokyčių nenumatoma, kadangi jų egzaminų vertinimai jau buvo pakoreguoti pridedant dešimt taškų.

Korekcijos nebūtų taikomos lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti.

„Mano galva, čia bus prieštaravimas Mokslo studijų įstatymui. (...) Ministerija nusikrato nuo savęs teisinę atsakomybę ir perkelia ją aukštosioms mokykloms“, – žurnalistams sakė buvusi švietimo ministrė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Sako, kad sukūrė iliuziją

„Daug yra kalbama, kad viskas turi būt kuo paprasčiau, kuo aiškiau, bet po to paaiškinimo aiškiau tikrai nepasidarė. Aš atkreipčiau dėmesį į du dalykus. Pirmiausia, šitas pakeitimas kuria iliuziją, nes, viena vertus, ministerija su papildomais dešimt taškų vaikus išgelbėjo ir jie turi galimybę stoti. Bet tada ministerija (...) patvarkys visus reikalingus kriterijus, koreguos balus, dar pridės, kaip šiandien girdėjome, ir vis tiek tie moksleiviai niekur neįstos“, – kalbėjo S. Kairys.

„Jiems bus tokia iliuzija, lyg jų problema išspręsta, bet tuo pačiu durys visos užvertos“, – pridūrė liberalas.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, neteisingas šis sprendimas anksčiau egzaminus laikiusiųjų, bet šiemet stoti į aukštąsias nusprendusiųjų atžvilgiu.

„Gal mes galime kalbėti ir apie tuos, kurie išlaikė egzaminus prieš dvejus metus ar prieš trejus metus, tos teisybės nėra. Suprantu, kad ministerija atsidūrė sudėtingoje situacijoje, bet nuo pat pradžių mes ir kritikavome tą sprendimą visiems urmu pridėti po dešimt taškų“, – teigė konservatorė.

„Praeityje taškai, balai būdavo pridedami tuo atveju, jeigu būdavo nekorektiškos užduotys ar ten kažkokios klaidos, kurių, deja, irgi pasitaikydavo, bet tai nebūdavo visiems. Kai tau patapo tai tokiu masiniu reiškiniu, tada natūralu, kad sistema yra visiškai išsikraipiusi“, – sakė ji.

Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt