Oficialiai nuo pareigų nušalintas Bosnijos serbų lyderis tvirtina nesitrauksiantis

Pasaulis

M. Dodikas. EPA-ELTA nuotr.

EtapliusŠaltinis: BNS.LT

Bosnijos serbų prezidentas Miloradas Dodikas trečiadienį tvirtino niekur nesitrauksiąs, Bosnijos ir Hercegovinos rinkimų komisijai pranešus, kad dėl vienerių metų laisvės atėmimo bausmės iš jo oficialiai atimamos pareigos.

Praėjusį penktadienį apeliacinis teismas patvirtino Serbų Respublikos prezidentui skirtą laisvės atėmimo bausmę ir draudimą šešerius metus eiti valstybines pareigas. Ši bausmė jam skirta teismo, pripažinusio jį kaltu dėl to, kad nevykdė tarptautinio pasiuntinio, prižiūrinčio taikos susitarimus, kuriais buvo užbaigtas 1992–1995 metais trukęs kruvinas karas šalyje, sprendimų.

„Aš esu čia ir liksiu čia. Neketinu palikti Serbų Respublikos ir neketinu atsisakyti pareigų, kurias man patikėjo žmonės“, – sakė M. Dodikas žiniasklaidai Bosnijos serbų sostinėje Bania Lukoje.

Aktyviai palaikantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 66-metis teigė, kad sprendimu „siekiama sugriauti Serbų Respublikos konstitucinę tvarką“ ir kad „artimiausiu metu“ inicijuos referendumą, kuriame bus nuspręsta, ar pritarti šiam sprendimui.

Bosnijos ir Hercegovinos rinkimų institucija nusprendė pritaikyti įstatymą, kuris numato, kad išrinktas pareigūnas automatiškai netenka pareigų, jei yra nuteisiamas kalėti ilgiau nei šešis mėnesius, anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė komisijos narys Suadas Arnautovičius.

M. Dodikas turi teisę apskųsti sprendimą Bosnijos ir Hercegovinos valstybiniam teismui, o jo advokatas Goranas Bubičius yra davęs suprasti, kad taip bus padaryta.

M. Dodikas, kuris nuo 2006 metų vadovauja serbų dominuojamai Serbų Respublikai, pasmerkė praėjusio penktadienio apeliacinio teismo nuosprendį kaip politinį teismo procesą ir „Europos Sąjungos suorganizuotą“ smūgį šiam serbų politiniam dariniui.

„Jų sprendimas yra nepriimtinas ir pažeidžia konstituciją, – žurnalistams sakė M. Dodikas. – Jei žmonės referendume pripažins, kad jie yra teisūs, RS (Serbų Respublika) pati sau pasirašys mirties nuosprendį.“

Bosnija ir Hercegovina nuo 1992–1995 metų karo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, yra padalyta į serbų ir bosnių-kroatų subjektus. Ją jungia silpnos centrinės institucijos.

Vyriausiasis įgaliotinis Bosnijai ir Hercegovinai – šiuo metu Vokietijos politikas Christianas Schmidtas (Kristianas Šmitas) – turi reikšmingų įgaliojimų, leidžiančių nustatyti įstatymus ir net atleisti išrinktus pareigūnus bei užtikrinti, kad būtų laikomasi beveik prieš 30 metų pasirašyto Deitono taikos susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas karas.

M. Dodikas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2023-iaisiais priėmė du įstatymus, kuriais buvo uždrausta Serbų Respublikoje taikyti vyriausiojo įgaliotinio ir Bosnijos ir Hercegovinos federalinio konstitucinio teismo sprendimus.

M. Dodikas atmeta Ch. Schmidto įgaliojimus ir teigia, kad buvęs Vokietijos ministras veikia neteisėtai, nes jo kandidatūrai nepritarė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt