Obelyje rado Mikę Pūkuotuką

Šiauliai

Audronio Rutkausko nuotr.

Elena MonkutėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

238366

„Tas dūzgimas kažką reiškia. Toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia. Jeigu girdžiu dūzgimą, vadinasi, kas nors dūzgia, o, kiek žinau, dūgzti gali tiktai bitės. O bitės ir yra medui nešti“, – tikino Alano Alexanderio Milne’o sugalvotas Mikė Pūkuotukas. Jam paantrinti gali ir kuršėniškių Gabrielės ir Tado Stanislovaičių šeima, vieną rytą meškiuko formos bičių spiečių išvydusi savo obelyje. „Dabar šiuose namuose gyvena dvi šeimos“, – juokiasi pora.

Išsipildė svajonė

Tadas yra mėgėjas bitininkas – pas tėvus turi penkis avilius. Gabrielė pasakoja visą laiką girdėjusi, kaip jis važiuoja tomis bitėmis rūpintis, kaip pas jo tėvus atskrenda spiečiai, kuriuos tenka gaudyti. Bičių spiečius moteriai atrodė kaip nepaprastas dalykas, todėl visą laiką svajojo jį išvysti.

Gabrielė prisimena, kaip vieną kartą vyras ją vedėsi pas žmones, turinčius spiečių: „Galvojome, jį susigausime ir parsivešime, bet nespėjome ir spiečius įlindo į kaminą. Maniau, pamatysiu tą spiečių, kaip jis atrodo, buvau mačiusi tik per filmukus. Tačiau bitės buvo sulindusios į kaminą ir jas iškrapštyti būtų buvę labai sudėtinga ar net neįmanoma.“

Visgi moters svajonė pamatyti spiečių išsipildė. „Vieną rytą pro langą pamačiau tokį sūkurį ir pagalvojau, kad uodai. Atsidariau langą pasižiūrėti, išgirdau tą zvimbimą ir pamaniau: ar tik nebus išsipildžiusi mano svajonė?“ – prisimena Gabrielė. Tadas patvirtino: tikrai spiečius.

Vaizdas moters nenuvylė. „Atrodė labai įspūdingai. Buvo toks gaivališkas gamtos siautulys. Man labai patiko“, – tikina Gabrielė.

Audronio Rutkausko nuotr.

Kodėl bitės spiečia?

Tadas pastebi, kad daug žmonių nežino, kodėl bitės spiečia, jiems, ypač bitininkams, aktualiau sustabdyti spietimą. Vyras pasakoja, jog spietimas vyksta dėl kelių priežasčių: gali būti, kad bitėms nepatinka esama vieta, jos nori daugintis arba nebeturi, kur nešti medaus. „Kai bitės neturi, kur medaus nešti, joms nuobodu, nėra ką veikti“, – pasakoja pašnekovas.

Tokiais atvejais viena šeima skyla į dvi: užsiauginama nauja motinėlė ir su ja išskrendama ieškoti geresnio gyvenimo. Bitininkams tai labai nepatinka – jie praranda pusę šeimos, todėl stengiasi sustabdyti spietimą. „Jei savininkas nepasirūpina, neužtikrina bitėms reikiamų sąlygų, kad nespiestų, gali jas prarasti: pas ką atskrenda – to ir spiečius“, – pasakoja Tadas.

Nuo šakos iki avilio

Artėjant lietui, į jaunos šeimos kiemą užklydęs spiečius ieškojo vietos pasislėpti ir išsirinko obelį, aplink kurią ėmė suktis. Susibūrusios į meškiuko formos debesį, jos nutūpė ir Tadas, jau turėdamas bičių gaudytojo patirties, ėmėsi darbo. Gabrielė prisimena: „Tadas po obelimi paklojo patiesalą, laikė spietinę prie medžio, netoli to „meškiuko“, o Tado tėtis, kuris taip pat moka bitininkauti, purtė. Dalis to kukulo tiesiog sukrito. Labai geras vaizdas, galvojau, kad po vieną, o jos kukulu nukrito į spietinę.“

Vyras priduria, kad svarbiausia pagauti motinėlę – visos kitos seks paskui: „Kai didysis kukulas nukrinta, didelė tikimybė, kad jame yra ir motinėlė. Tada galima tiesiog palikti spietinę ir pačios bitės susirinks ten, kur ji.“ Visgi šeima nebuvo tikra, ar tarp sugautų bičių yra ir motinėlė. Po poros dienų nuėję patikrinti, pamatė perų – bičių kiaušinėlių. „Tai reiškia, kad motinėlė yra, ji deda kiaušinėlius ir visa ta kolonija didės, plėsis“, – džiaugiasi Gabrielė.

Paprastai spiečius negelia, bet Tadui gaudymas nepraėjo be pasekmių – vyras buvo sugeltas septynis kartus. „Jeigu nesujauki jų ramybės, tai negelia. Kai pradėjau gaudyti, o ant galvų ėmė lyti, bitės nervinosi, aš nervinausi, tai taip ir išėjo“, – aiškina Tadas.

Nors dauguma žmonių galvoja, kad bitės, kai įgelia, miršta, vyras tikina, kad ne visada: „Būna, kad įgelia ir sukasi ratu. Tas geluonis yra su tokiu kabliuku gale, bitė sukasi, sukasi ir būna, kad geluonį išsuka.“

Audronio Rutkausko nuotr.

Kas myli bites, tą ir Dievas myli

Nuo senų laikų yra daugybė įvairiausių prietarų apie bites. Pavyzdžiui, sakoma, kad bitės apsigyvena tik pas gerus žmones, o Gabrielė tikina spiečių priėmusi kaip sėkmės ženklą: vis dar namus įsirenginėjanti šeima tikisi, kad pas juos apsigyvens laimė, santarvė ir visi kiti geri dalykai.

„Netoli gyvena kitas žmogus, bitininkas profesionalas, tai galvojau, kad tik neišskristų pas jį. Ir Tadą raginau, kad tik spėtų atvežti avilį, spietinę, kad tik pas mus jos liktų. Man jos pasirodė labai brangios, – pasakoja Gabrielė. – Net nepagalvojau, jog gali įgelti. Man buvo didžiulis džiaugsmas – atskrido laimė į namus.“

Prisideda prie bičių išsaugojimo

Bičių apgyvendinimas ir globojimas turi daug privalumų: bitininkams – medus ir kiti bičių produktai, proga pabūti gamtoje, nervų sistemą raminantis dūzgimas, o bitėms – prieglobstis ir galimybė išgyventi.

„Jeigu spiečius nerastų geros vietos ir niekas jo nesugautų arba pasitaikytų stiprus lietus, šaltis, bitės gali žūti, – sako Tadas. – Pas mano tėvus netikėtai atskrido kumščio dydžio spiečius, buvo padėta dėžė su senais koriais, kurioje ir apsigyveno. Pirmąkart mačiau tokį mažą spiečių – jame net motinėlės nebuvo. Tokią nedidelę šeimą galima nebent prijungti prie kitos.“

Tiesa, kad naujoji šeima priimtų mažą spiečiuką, gali tekti ir pavargti, nors, vyro teigimu, dauguma bitininkų turi savo būdų padėti bitėms susidraugauti. Vienas iš jų – atskiriant šeimas laikraščiu: kol bitės prasigraužia per jį, kvapai susimaišo ir jos tampa viena šeima. „Šeimai davus naują motinėlę, taip pat reikia laiko, kol bitės priims naują kvapą“, – priduria pašnekovas.

Teks ieškoti pagalbos

Kadangi Tadas jau buvo susidūręs su bitėmis, o Gabrielė svajojo apie tokius augintinius, spiečius jų visiškai neišgąsdino. Dauguma žmonių, atsikėlę ryte ir pamatę bei išgirdę būrį bičių už lango, greičiausiai taip neapsidžiaugtų: šeima pasakoja, kad jie dėl kieme apsistojusio spiečiaus net sulaukė skambučio. „Kaimynai skambino išsigandę, sakė eiti žiūrėti, kas pas mus dedasi. Tikrai ne visi apsidžiaugtų, kiti gal net išsigąstų“, – teigia Gabrielė. Jei neplanuoji atskridusio spiečiaus įkurdinti avilyje savo kieme, iš tiesų neaišku, nei ką daryti, nei kur kreiptis.

„Skambinkite artimiausiai bitininkų draugijai arba bitininkui, – pataria Tadas. – Atvažiuos, pasiims ir dar padėkos: jei jam pačiam nereikia, pasigaus ir parduos.“ Vyras priduria, kad galima tiesiog palaukti: spiečius įsikuria, norėdamas pasislėpti nuo lietaus, o vėliau, kai bitės žvalgai randa tinkamą vietą apsigyventi, skrenda toliau. „Jeigu artėja žiema, gali ir neiškeliauti – tada bandys žiemoti ant šakos“, – pastebi Tadas. „Tada tikrai reikia skambinti bitininkui ir tikėtis, kad atveš medaus“, – pataria Gabrielė.

Jeigu susidursite su spiečiumi ir nuspręsite, kad norėtumėte tapti bitininku, taip pat patartina kreiptis į patyrusį bitininką. „Galbūt draugas pasaugotų spiečių, kol nusipirksite avilį“, – šypsosi vyras. Gabrielė priduria, kad avilį, kuriame dabar gyvena jų spiečius, pagamino pats Tadas.

Medų suks dar šiemet

Nors spiečių sugavo visai neseniai – vos prieš porą savaičių, šeima skaičiuoja, kad dar šiemet turės medaus. „Stiklainiuką tikrai turėsime, o dėl antro nežinau, – svarsto pašnekovas. – Viskas priklauso nuo orų.“ Nors derliaus laukia, pora pripažįsta, kad nėra dideli medaus mėgėjai: yra žmonių, kurie grybauja dėl malonumo, taip pat yra ir tarp auginančiųjų bites.

Gabrielė siūlo žmonėms, kurie, kaip ir ji, nemėgsta medaus dėl jo tekstūros, kietą ankstesnių metų medų išsukti su šviežiu, abiejų dedant po lygiai. „Toks kreminis medus niekada nesukietėja“, – pastebi Tadas.

„Nesame dideli bičių produktų mėgėjai. Man Tadas ir bičių pienelio atveždavo, bet nepasakyčiau, kad labai patiko. Dabar jau stengsimės valgyti – gal dėl to ir atskrido bitės pas mus?“ – svarsto Gabrielė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt