Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotr.
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA
„Mes žinome, kad Rusija neįtikėtinai stiprina savo ginkluotę, kuri kelia grėsmę Europos teritorijai“, – sakė O. Scholzas ketvirtadienį Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu.
Vyko ilgos diskusijos apie konvencinį atgrasymą šalia NATO branduolinio skėčio. Tolimojo nuotolio ginklų dislokavimas jau buvo prieš metus įtrauktas į pirmąją Vokietijos nacionalinio saugumo strategiją.
„Todėl Jungtinių Valstijų sprendimas puikiai dera su šia strategija, apie kurią viešai diskutuojame jau seniai“, – sakė O. Scholzas.
Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų JAV planuoja Vokietijoje dislokuoti ginklų sistemas, kurios galėtų pasiekti Rusijos teritorijos gilumą.
Paklaustas, ar tikisi didesnio pasipriešinimo tokių tolimojo nuotolio ginklų sugrąžinimui į Vokietiją, taip pat ir iš savo centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SPD), O. Scholzas atsakė: „Šis sprendimas buvo ilgai rengiamas ir niekam, kas dalyvauja saugumo ir taikos politikoje, nėra jokia staigmena“.
O. Scholzas ir Baltieji rūmai dėl ginklų dislokavimo susitarė trečiadienį. Nuo 2026 metų Europoje bus dislokuotos sparnuotosios raketos „Tomahawk“, priešlėktuvinės raketos SM-6 ir naujai kuriami viršgarsiniai ginklai, kurių tikslas – užtikrinti geresnę NATO sąjungininkų apsaugą.