NVSC direktorius atsakė į kritiką: toks jausmas, kad epidemiologų Lietuvoje yra 3 milijonai

Vilnius

NVSC nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

160208

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis teigia, kad yra susidariusi klaidinga visuomenės ir politikų nuomonė, jog už visą kritinę pandemijos situacijos valdymą šalyje yra atsakingas tik NVSC. Pasak jo, kitos, už sveikatos priežiūrą taip pat atsakingos įstaigos, vos ne visą pandemijos laikotarpį nedarė nieko produktyvaus ir tik iš šono žėrė nekonstruktyvią kritiką NVSC.

R. Petraitis interviu Eltai teigia, kad mirčių statistikos neatitikimai atsirado ne dėl NVSC kaltės. Direktorius akcentuoja, kad būtent NVSC iškart ėmėsi veiksmų, siekiant išsiaiškinti situaciją ir nustatyti, ar gydymo įstaigos NVSC apie mirties atvejus pranešė nustatyta tvarka, taip, kaip tai turi daryti.

Centro vadovas taip pat neslėpė manąs, kad pandemijos laikotarpiu Lietuvoje trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Pasak jo, NVSC buvo vienintelė institucija, kuri Seimo rinkimų metu nebaksnojo pirštu ir nekritikavo visko iš eilės, suprasdama, kad visas turimas centro jėgas būtina koncentruoti į infekcijos stabdymą.

A. Dulkys teigė, kad jo neįtikino jūsų paaiškinimai dėl rastų 804 neapskaitytų mirčių.Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad būtent jūs turėtumėte atsakyti už susiklosčiusią situaciją. Kaip suprantate premjerės ir ministro jums skirtą kritiką?  

NVSC visą pandemijos laikotarpį atsakingai dirbo įgyvendindamas pandemijos valdymo priemones. Dirbo tikrai daugiau nei ištekliai leido. NVSC  vykdė visas teisės aktų patikėtas užduotis. Taip pat vykdė visas patikėtas naujas užduotis, kurios pavasarį ir vasarą intensyviai keitėsi. Tai juk buvo ir oro uostų kontrolė, ir jūrų uostai bei sausumos punktai ruošiami. Izoliacija bei izoliacijų tikrinimai, nedarbingumo išdavimai, mobiliosios programėlės kūrimas. Mes visi, ir aš kaip direktorius, kėlėme klausimus dėl ribotų NVSC išteklių ir kad mums reikalinga pagalba, nes turime daug problemų ir taisytinų vietų.

Mes tikrai teikėme įvairių siūlymų. Juk viena įstaiga ir jos žmonės tikrai negali būti visų sričių specialistai. Aš atsakingai konstatuoju, kad žmonių skaičius yra per mažas. Mūsų žmonės pasiaukojamai ir kantriai dirba ir dirbo. Tikrai nedūrėme pirštu ir nekritikavome visko iš eilės, suprasdami, kad tam tikrai nėra laiko ir turime dėti visas įmanomas pastangas, kad sustabdytume infekcijos plitimą. Tą ir darėme. Aišku, dabar apmaudu matyti, kad kai kurios kitos už sveikatos priežiūrą taip pat atsakingos įstaigos vos ne visą pandemijos laikotarpį prasėdėjo ir iš šono žiūrėjo ir tik laidė įvairią kritiką, kartais net labai nekonstruktyvią. Mes į diskusijas niekada nesivėlėme galvodami apie tai, kad pradėję į tai veltis visuomenės nepasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis tik dar labiau didės.

Svarbus momentas, kad pandemijos suvaldyme ne vien tik NVSC dalyvauja, juk tai ir Karštoji linija, laboratorijos, ir paprastas žmogus mobiliajame punkte. Bet visi asocijuoja, kad tai NVSC kaltė ir tik NVSC problemos. Iš tikrųjų taip nėra ir NVSC pradeda dirbti tik tuomet, kai gauna patvirtintą koronaviruso atvejį. Jeigu yra problemų mano išvardintoje grandinėje, problemų atsiras ir NVSC (...)

Ar premjerės ir ministro kritika dėl rastų 804 neapskaitytų mirčių, jūsų akimis, nėra jums raginimas trauktis iš pareigų? Ar svarstote tai?

Aš atsakysiu į šį klausimą taip. NVSC renka epidemiologinius duomenis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ne mes patys sugalvojome tą tvarką, tai teisės aktais apibrėžta tvarka. Gydymo įstaigos, įtardamos ypatingai užkrečiamą liga, privalo NVSC pranešti apie atvejį ir mirties atvejus nuo šios ligos. Ligą diagnozuoja, patvirtina ir mirties atvejį patvirtina gydymo įstaiga. Pateikia mums formą, kuri nustatyta sveikatos apsaugos ministro. Ši pranešimų tvarka yra nuo seno nusistovėjusi. (...) Kalbant apie šiuos mirties atvejus, iš tikrųjų žiniasklaidoje ir viešoje erdvėje pasirodžius informacija apie perteklines mirtis, NVSC savo iniciatyva inicijavo kryžminį duomenų patikrinimą. Tai yra - kiek gauta pranešimų apie mirties atvejus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kiek yra išrašytų mirties liudijimų. Mes patys pradėjome žiūrėti ir vertinti duomenų kokybę. Tam darbui atlikti mes pasirašėme sutartį su Registrų centru, kuris tvarko e.sveikatos duomenis. Palyginome jų duomenis su savo turimais duomenis. Ši analizė atlikta gruodžio 17-ąją, ir tą dieną paaiškėjo, kad 324 atvejai pas mus sistemoje nurodyti kaip gydomi, o iš tikrųjų jiems jau buvo išrašyti mirties liudijimai. 480 atvejų mūsų sistemoje taip pat rodomi, kad yra gydomi, bet jiems yra išrašyti mirties liudijimai dėl mirties nuo kitų priežasčių. Atliekant patikrinimus, kad asmenys, kurie mirė dėl kitų priežasčių, jie mirė jau pasveikę nuo koronaviruso. Tiesiog nebuvo gautas pasveikimo faktas mūsų sistemoje. Nesutinku, kad NVSC informacija yra netiksli ar bloga, kadangi ji vykdoma pagal nustatytą tvarką. Žinoma, darbą atlieka žmonės rankiniu būdu ir būna tų klaidų. Bet duomenys periodiškai peržiūrimi, taisomi. NVSC teikia duomenis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui. Jis tuos duomenis lygina su kitomis šalimis, skaičiuoja prognozes Lietuvai ir Europai ir niekad NVSC negavo priekaištų dėl duomenų kokybės. Noriu pabrėžti, kad NVSC rado šį neatitikimą. Mes patys inicijavome šią analizę ir nedelsdami informavome SAM. Pasiūlėme ir būdų procesui spręsti ir tobulinti, kad taip daugiau neatsitiktų.

Tai manote, kad kritika nepagrįsta ir tiesiog įvyko nesusikalbėjimas tarp institucijų?

Manau, kad kritika nepagrįsta. Tikrai manau, kad reikėtų daugiau susikalbėjimo, daugiau bendradarbiavimo tarp institucijų. Tikrai sakyčiau, kad tai reikia tobulinti. Yra valstybės užkrečiamų ligų ir sukėlėjų informacinė sistema, užkrečiamų ligų, galinčių sukelti grėsmę informacinė sistema, Statistikos departamentas irgi turi programą. Tai yra trys sistemos, kurių vystymą ir tobulinimą reikia spręsti kompleksiškai.

NVSC darbuotojai šiandien atviru laišku kreipėsi į premjerę bei sveikatos apaugos ministrą. Ar nebėra kitų būdų kaip bendrauti su politikais, ar iš tikrųjų belieka rašyti tik viešus laiškus?

Viešas laiškas buvo rašytas darbuotojų iniciatyva, aš negaliu komentuoti dėl darbuotojų. Tai turėtų komentuoti jie. Aš visuomet tikrai ieškau kontaktų su ministru, kuriam esu pavaldus. Taip pat bendrauju su SAM įgaliotais specialistais. Tam, kad tikrai NVSC nevykdytų aklai pavestų funkcijų, kai yra tokia ekstremali ir pandeminė situacija. Esame iniciatyvūs ir siūlome problemų sprendimų būdus. Norime gilesnės diskusijos, gal ir mes būname kartais neteisūs, aš nežinau. Bet gilesnio bendradarbiavimo pageidautume ir to norėtume.

Jūs taip pat kritikuojamas, kad esate retai matomas viešoje erdvėje. Visą koronaviruso situaciją komentuoja Rolanda Lingienė bei Daiva Razmuvienė, kaip tai vertinate?

Ši pandemija yra milžiniškas iššūkis mūsų įstaigai. Kaip ir minėjau, užkrečiamų ligų valdymas yra tik dalis NVSC funkcijų. Maždaug tik trečdalis funkcijų. Mano veikla pandemijos metu sukoncentruota į pamatinių vadybinių problemų sprendimą. Tai, kad komunikuoja mūsų kiti specialistai, tai yra mūsų susitarimas, kad epidemiologinę situaciją komentuotų savo srities žinovai, kurie šią situaciją vertina kiekvieną dieną. Žinoma, jeigu reikia ir yra kritinė situacija, tai pasirengęs komentuoti ir aš. Manau, kad tie specialistai, kurie dirbą praktinį darbą, kasdienes situacijas pakomentuotų geriau. O visus kitus klausimus galiu aš komentuoti, jeigu prireiktų.

Vyriausybės atstovai kritikuoja, kad NVSC nepavyksta atsekti koronavirusu užsikrėtusių žmonių kontaktų. Kaip tai vertinate? Ar NVSC apskritai yra pajėgi šiuo metu tokį mastą kontaktų atsekti?

Lapkričio pabaigoje pasitarimas buvo su Europos ligų kontrolės centru ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialistais. Pristatėme, kaip mus sekasi vykdyti savo funkcijas, būtent konkrečiai apie kontaktų atsekimą ir izoliaciją. Mes pateikėme savo informaciją ir rezultatus. Šių gerbiamų tarptautinių organizacijų ekspertų nuomone, tai, kad Lietuva atseka ir ištiria per 80 proc. atvejų – neblogas rezultatas, kuris reikalingas efektyviam pandemijos valdymui. Taigi ištiriame per 80 proc. atvejų ir išsiaiškiname jų kontaktus, t.y. didelį sąlytį turėjusius asmenis ir juos izoliuojame. Tarptautinės organizacijos vertina ir mūsų būdus, kuriuos mes taikome. Tai ir informacinių sistemų naudojimas, SMS žinutės. Yra didelis sergamumas, tai informacinių technologijų reikia ir jos svarbios. Informacija turi pasiekti visuomenę kuo greičiau, kontaktai turi būti atsekami labai greitai ir paskirta izoliacija turi būti nedelsiant.

Tai, jūsų nuomone, NVSC kontaktus atseka?

NVSC kontaktus atseka. Kol kas dar tikrai pakankamai. Kad tos apimtys didėtų, reikėtų dar daugiau žmogiškųjų išteklių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra pateikęs vidutinį darbuotojų poreikį, kurie turi vykdyti kontaktų atsekamumą, tai pas mus dirbančių žmonių skaičius yra žymiai mažesnis negu rekomenduojama tarptautinės organizacijos. Antras dalykas, procesas turi būti greitesnis atsekamumo ir izoliavimo. Tas procesas, kaip minėjau, priklauso ne tik nuo mūsų. Žmogus turi greitai patekti į punktą, jam turi būti greitai padarytas ir ištirtas testas ir tuomet bus galima izoliuoti kontaktus. Tuomet bus didžiausias efektas.

Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, šiandien kylantys NVSC epidemiologams? Ar jie motyvuoti?

Šiuo metu iš tikrųjų susiklostė neigiamas įvaizdis žiniasklaidoje apie NVSC. Darbuotojų motyvacija krinta ir tikrai, pakalbėjus su jais, darbuotojai kelia klausimą, ką mes darome ne taip. Juk mes taip stengiamės, dirbame ir po darbo valandų ir savaitgaliais. Darbuotojų motyvacija nėra geros būklės. Šiuo metu atlikome darbuotojų emocinės būklės vertinimus ir laukiame rezultatų. Galvosime, kaip gerinti visą situaciją.

Koronaviruso atvejų daugėja kasdien. Jūsų manymu, ar atsakomybę už pandemijos nesuvaldymą turėtų vis dėlto prisiimti politikai?

Aš esu specialistas ir valstybės tarnautojas. Tikrai nenoriu nieko kaltinti - nei politikų, nei kitų institucijų. Šiandien visiems tai didžiulis iššūkis. Situacija ir kitose šalyse nėra žymiai geresnė nei Lietuvoje. Visos šalys susiduria ir kovoja su problemomis. Kitose valstybėse taip pat yra nesusikalbėjimo, kaltinimų vienas kitam tarp institucijų bei politikų. Jau nuo vasaros toks jausmas, kad epidemiologų Lietuvoje yra 3 milijonai, kas tik nori, tas ir aiškina, ką reikia daryti. Bet tai yra normalu, kad tokios nuomonės yra visuomenėje.

Ko, jūsų požiūriu, pirmiausia reikėtų, kad būtų galima išeiti iš esamos kritinės pandeminės situacijos? Iš ekspertinės pusės manote, kad karantino priemonės turėtų būti griežtesnės? Šiuo metu Latvija įvedė komendanto valandas. Koks jūsų požiūris?

Aš, kaip ekspertas, pritariu Vyriausybės ir Prezidentūros ekspertų nuomonei, kad šventiniu laikotarpiu žmonių duomenys yra netikslūs. Reikėtų savaitę palaukti ir spręsti, ar likti su tokiomis karantino priemonėmis, kokios yra dabar, ar dar jas griežtinti. Mano nuomone, tos priemonės, kurios yra dabar – dabar pakankamos. Didžiulio atvejų augimo nėra. Vieną dieną jis keliais procentais padidėja, kitomis yra stabilus. Sergamumo kreivė šiuo metu pakankamai plokščia. Reikėtų pasižiūrėti. kaip ji atrodys po savaitės ir tuomet apsispręsti dėl karantino priemonių.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt