NVO ir Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai susirūpinę vaiko teisių apsaugos situacijos destabilizavimu mūsų šalyje

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

75387

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos „Už vaiko teises“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai kreipėsi į šalies vadovus ir Seimo narius, reikšdami susirūpinimą dėl vaiko teisių apsaugos situacijos destabilizavimo mūsų šalyje. NVO pareiškė iš esmės nepritariančios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto pataisų papildomiems siūlymams.

„Kreipiamės į LR Seimo narius, prašydami prisiimti atsakomybę už savo veiksmais daromą žalą mūsų šalies vaiko teisių apsaugos sričiai. Prašome stabdyti pastaraisiais mėnesiais šioje srityje sukurtą destabilizuojančią situaciją teikiant nesibaigiančius siūlymus koreguoti įstatymą“, - sakoma NVO atstovų kreipimesi.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia nesuprantantys, kodėl yra teikiami nauji Seimo nario Ramūno Karbauskio registruoti įstatymo pataisų siūlymai po to, kai prie to paties Seimo nario, to paties įstatymo pataisų siūlymų, neskaičiuodami darbo valandų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, institucijų, NVO ir Seimo atstovai dirbo ištisą mėnesį. Anot jų, šis projektas buvo apsvarstytas bei jam daugumos sprendimu pritarta Seimo salėje.

„Paradoksalu, tačiau ir vėl esame situacijoje, kai tie patys Seimo nariai, vasario 12 d. po svarstymo balsavimu pritarę įstatymo pakeitimams, nepraėjus nei 10 dienų, t. y. vasario 21 d., vėl registruoja naujas pataisas“, - sako kreipimosi autoriai.

Esant tokiai situacijai, pasak NVO atstovų, akivaizdu, kad vaiko teisių apsaugos tema mūsų šalyje yra tapusi politinių diskusijų objektu pavojingai pataikaujant tam tikroms visuomenės grupėms, toms, kurių pozicija prieštarauja tarptautinėms rekomendacijoms ir geriausioms pasaulio praktikoms. Tai reiškia, pažymima kreipimesi į šalies vadovus, kad vis labiau tolstama nuo labiausiai pažeidžiamo mūsų visuomenės nario - vaiko, nuo sunkumų patiriančios šeimos. Suinteresuoti politikai, eskaluodami šią skaudžią temą ir skambiai deklaruodami vertybes, vis dažniau siekia asmeninių politinių tikslų, pastebi NVO.

Pasak NVO atstovų, siūlomos įstatymo pataisos ne rūpinasi vaiko saugumu, o kelia susipriešinimą, vietoj aiškumo suponuoja interpretacijas, dėl kurių gali ginčytis tik advokatai. Vaiko teisių specialistus siūlymai kviečia abejoti ir svarstyti, ar iš viso verta saugoti vaikus, o gal geriau to nedaryti nes, net jei vaikui pavojus kilo, ar tikrai jis yra „tiesioginis“, arba, gal ir žala yra, tačiau, ar ji tikrai „reikšminga“. Akivaizdu, jog įstatymo pataisų rengėjai yra labai nutolę nuo praktikos ir Lietuvos vaikų bei šeimų realybės, pažymima kreipimesi.

„Mums patinka ar ne, tačiau gyvename Lietuvoje, kurioje mamai leidžiama atsisakyti vieno iš trijų vaikų, nes su juo nesusitvarko. Gyvename Lietuvoje, kurioje tėvai miega nuogi su mažametėmis mergaitėmis ir liečia jų intymias vietas, tačiau tai nėra pakankami įrodymai, jog vaikas tvirkinamas. Gyvename Lietuvoje, kur kovojame, kad apsaugotume vaikus, nes jų namuose pilna šunų išmatų, nėra karšto vandens, o tėvai neturi suvokimo, kaip gyventi kitaip. Kalbame apie mažylius, kurių ligos istorijoje matome, jog per metus 10 kartų buvo ligoninėje dėl iššutimų, nuolatinio kosulio, nes niekas nepakėlė iš vežimėlio. Gyvename Lietuvoje, kur norime padėti besilaukiančiai jaunai mamai išsikraustyti iš lauko virtuvės, nes viename kambaryje gyvena šeši žmonės, tarp jų ir mažamečiai vaikai. Tai yra tikras gyvenimas, tikri vaikai, kuriems reikia mūsų ir mūsų valstybės garantuojamos apsaugos. Apie tokio sunkumo ir tragiškumo situacijas kalbame, kai kalbame apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo taikymą“, - apie mūsų šeimų skaudulius pasakoja SOS vaikų kaimų Lietuvoje vadovė Liudovika Pakalkaitė.

„Kalbame apie beveik suaugusius paauglius, kurie yra be galo apleisti ir nežino, kam reikia praustis; kuriuos išmetė iš mokyklų ir niekas jais nesirūpina; kurie žaloja save nes dešimtmečius niekam nerūpėjo. Visus juos bandome ištraukti ir parodyti kitokį gyvenimą, kiekvieną dieną bandome parodyti jog yra vardan ko gyventi“, - priduria L. Pakalkaitė.

„Ar tokiuose be galo skaudžiuose kontekstuose, kuriuose, deja, vis dar kasdien atsiduria Lietuvos vaikai, verta kalbėti apie „pagrįstą tikimybę“? Ar, baisėdamiesi visam gyvenimui pačių artimiausių žmonių sužaloto mažylio situacija, vertinsime „realią žalą“? Pagal naujuosius R. Karbauskio siūlymus, panašu, kad taip. Neįsivaizduoju, kaip kitaip vėl paaiškinti grįžimą prie šios temos nepraėjus nei mėnesiui po sutarimo ir pritarimo Seimo salėje, jei ne politikavimu labiausiai pažeidžiamų Lietuvos vaikų sąskaita. Atsitokėkime, pamatykime, kiek ir kokių problemų vis dar turime Lietuvoje ir kiek mūsų dėmesio reikia vaikams, kad šios problemos nebesikartotų iš kartos į kartą. Telkime energiją ir valstybės lėšas efektyviam įstatymo įgyvendinimui - efektyviai bei prieinamai pagalbai vaikams ir šeimoms, o ne eikvokime laiką bei jėgas begaliniam įstatymo perrašinėjimui“, - kviečia ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

NVO koalicija „Už vaiko teises“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras nepritaria siūlomiems pakeitimams, nes jie griauna Lietuvos šeimų ir jautriausių jos narių - vaikų - teisę laiku gauti atsakingą ir profesionalią pagalbą, stiprinančią vaikų saugumą ir šeimos tvirtumą, sakoma organizacijų kreipimesi.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt