Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/fotobankas nuotr.
Rugilė AugustaitytėŠaltinis: ELTA
„Nerimo tikrai yra tiek darbuotojams, tiek ukrainiečiams. Ruošiamės tiek rengdami savanorius, tiek ir tikrindami rezervą, įsigydami reikiamas priemones. Kiekvieną dieną stebime skaičius, kiek ukrainiečių atvyksta į Lietuvą, tai kol kas tie skaičiai nėra tokie dideli – vidutiniškai per dieną atvyksta iki šimto naujų žmonių. Aišku, matome, kad kiekvieną dieną sprogdinimų, bombardavimų tikrai yra daug, ukrainiečiai palieka Kyjivą, kitas sritis, tai kiekvieną dieną laukiame su nerimu, nes bet kurią dieną gali prasidėti masinis ukrainiečių atvykimas“, – pirmadienį Eltai teigė L. Lesauskaitė.
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje oficialiai užregistruota beveik 70 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių. Nors viešojoje erdvėje dažnai kalbama, kad didžioji dalis jų – išvykę, vis tik, svarsto L. Lesauskaitė, dauguma jų yra Lietuvoje.
„Tikrai nėra taip, kaip dažnai dabar sklando, kad didžioji dalis išvykę. Nors čia toks labiau spėjimas, bet, manau, kad apie 20 tūkst. galėjo išvykti, o apie 50 tūkst. jų Lietuvoje tikrai turime“, – svarstė L. Lesauskaitė.
Raudonojo kryžiaus atstovė pažymi, kad dalis ukrainiečių Lietuvoje sėkmingai integruojasi, tačiau, pasak jos, vis dar neretai kreipiasi prašydami humanitarinės paramos.
„Didžioji dalis ukrainiečių jau yra įsidarbinę, tai reiškia, kad nėra tokia situacija, kokia buvo pradžioje, kad trūksta absoliučiai visko, ir drabužių, ir maisto, ir dar kažkokių paslaugų. Dabar dažniausiai kreipiasi dėl humanitarinių paketų, dėl higienos priemonių“, – kalbėjo L. Lesauskaitė bei pridūrė, kad, prasidėjus mokslo metams, vis dažniau atsiranda įvairių kanceliarinių priemonių poreikis.
„Neretai mamos kreipiasi dėl įvairių kanceliarinių priemonių. Ir dėl kitų su vaikais susijusių įvairių prekių – tai valgymo kėdučių, vežimėlių. Taip pat yra tokių vaikų, kurie atvyko žiemą ir per beveik metus paaugo, tai reikia naujų ir drabužėlių, ir batų. Tai čia pagrindiniai dalykai dėl kurių kreipiasi“, – pridūrė ji.
Taip pat, pažymi Raudonojo kryžiaus atstovė, jaučiamas ir užimtumo trūkumas bei lietuvių kalbos pamokų stoka.
„Ką girdime, tai ukrainiečių norą mokytis lietuvių kalbos pamokų. Ieškome savanorių, kurie gebėtų tas pamokas vesti, čia tikrai nebūtinas išsilavinimas, bet čia tiesiog tie, kurie jaučiasi užtikrinčiau, stipriau, tai tikrai laukiame visoje Lietuvoje. Apskritai svarbi žinutė visuomenei, jei turite idėjų, tarkim, šokių pamokų, ar vedate kokius užsiėmimus vaikams, edukacijas, tai tikrai visi yra laukiami, patalpas turime, ukrainiečius pakviesime, tiesiog reikia rankų, kas gebėtų tuos užsiėmimus vesti“, – į visuomenę kreipėsi Raudonojo kryžiaus atstovė.
Taip pat, norinčius prisidėti prie paramos Ukrainai, L. Lesauskaitė informuoja, kad penktadienį Vilniaus humanitarinės pagalbos centras perkeliamas į naujas patalpas. Jis bus nebe Blindžių g. 24, tačiau Lukiškių g. 9.
Šiuo metu Lietuva pajėgi priimti iki 20 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių
Pasak L. Lesauskaitės, šiuo metu Lietuva yra pajėgi priimti iki 20 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių, tačiau, pažymi ji, tai nėra riba.
„Kaip tik neseniai savanoriai vizitavo savivaldybių siūlomas ukrainiečių apgyvendinimui patalpas, žiūrėjo, kokios sąlygos, tai situacija nėra bloga.
Skaičiuojame, kad drąsiai ir patogiai galėtume priimti apie 20 tūkst. ukrainiečių, gal ir daugiau“, – teigė Raudonojo kryžiaus atstovė kartu pridurdama, kad konkretaus skaičiaus, kiek maksimaliai Lietuvoje galėtų būti apgyvendinta Ukrainos karo pabėgėlių – nėra.
„O kokios tos lubos, tikrai yra labai sunku prognozuoti ir niekas negali pasakyti. Kol kas sakyčiau, kad esame pasiruošę priimti 20 tūkstančių, bet didiname rezervą, įsigyjame įvairias priemones, kad tas priėmimas ir tas skaičius, jei išaugtų staigiai, tai būtume pakankamai susikoordinavę ir galėtume priimti daugiau“, – kalbėjo L. Lesauskaitė.