Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų tikslingumą ir veiksmingumą, planuoja skirti iki 18,2 mln. eurų projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs.
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros plėtros projektams buvusios ŠMM ministrės Audronės Pitrėnienės įsakymu 2014–2020 metams buvo numatyta skirti 49 mln. Eur.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, revizavus projektų sąrašą, iš sąraše numatyto 41 projekto 14 mokyklų praėjusią savaitę pakviestos rengti investicijų projektus ir paraiškas, kurių bendra vertė 18,2 mln. Eur. Pavyzdžiui, Kauno technikos profesinio mokymo centras – orlaivių remonto technikų rengimo bazei (iki 1,98 mln. Eur), Alytaus profesinio rengimo centras – inžinerinės pramonės programų specialistams rengti (iki 2 mln. Eur), Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla – automobilių remonto technikams rengti (iki 5,87 mln. Eur).
„Šiemet per LAMA BPO organizuotas centralizuotas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas parodė, kad į šių 14 mokyklų realizuojamas sektorines programas įstojusių asmenų srautas yra didelis ir atitinkantis darbuotojų poreikį darbo rinkoje. Jų poreikis ir artimiausioje perspektyvoje išliks didelis. Todėl šie projektai atrinkti kaip prioritetiniai ir jiems numatytos ES fondų lėšos“, – sakė ministrė.
Šios mokyklos paruoš detalius projektus, kurie dar kartą bus analizuojami ŠMM, ir tik tada bus priimtas sprendimas dėl projektams skirtinų sumų.
Šiuo metu kiti projektai toliau peržiūrimi ir antruoju etapu ketinamos kviesti teikti investicijų projektus ir paraiškas už maždaug 10 mln. Eur dar 6 mokyklos.
„Profesinis mokymas labai svarbus šalies ūkiui, todėl jo turinys ir profesinio mokymo įstaigų absolventų praktinis pasirengimas turi atitikti darbdavių poreikius – profesiniam mokymui skiriamos lėšos turi užtikrinti specialistų rengimo kokybę. Šiandien mes tebegirdime pranešimus, kad profesinio mokymo sistemoje paruošiami specialistai neatitinka darbdavių lūkesčių, taigi akivaizdu, kad finansavimas buvo skiriamas neefektyviai ir lėšų skirti vien todėl, kad jos taip buvo suplanuotos, nebegalime“, – teigė ministrė.