Nuo šlepečių iki tautinio kostiumo

Marijampolė

Marija BurbienėŠaltinis: Etaplius.lt

7543

Marijampolietė Gitana Vyšniauskienė visą laiką save laikė „tiksliuke“. Įgijusi ekonomikos ir viešojo administravimo aukštojo mokslo diplomus ilgą laiką ir dirbo pagal specialybes Marijampolėje. Viskas pasikeitė, kai dviejų sūnų mama ėmė lauktis pagrandukės dukros. Tada apėmęs kūrybinis pakilimas Gitanos nepaleidžia lig šiol.

Foto galerija:

Nesitikėjo, kad iškart pavyks

– Laikraštyje perskaičiau skelbimą, kviečiantį mokytis velti vilną. Nuėjau, bet pamačiusi, koks tai sudėtingas procesas, mokytojai iškart pasakiau, kad man taip tikrai nepavyks. Per tą patį užsiėmimą suvėliau šlepetes. Kai dabar pagalvoju, nebuvo jos tobulos, bet buvo pirmas darbas, kuriuo labai džiaugiausi.

Gitana prisipažįsta – bet kokį naują darbą turi išsinagrinėti iki smulkmenų. Gimus dukrai dar labiau stengėsi perprasti vėlimo subtilybes, vaizdo pamokėles žiūrėjo „Youtube“, vėliau sužinojusi apie Kaune ukrainiečių vedamas vėlimo pamokas, važiavo ten. Pamatė, kaip iš vilnos gimsta patys subtiliausi darbai. Moteris pajuto, kad jai daug įdomiau velti funkcionalius gaminius, ir pasinėrė į kūrybą. Dabar jos kolekcijoje – paltai, suknelės, rankinės, kepurės, pirštinės, papuošalai. O kur dar vilna apvelti muiliukai, vilnoniai margučiai ir kt.

Vėlimui naudojama avių vilna, tačiau lietuviška mažai kuri tinka, juo labiau drabužių gamybai.

– Visą vilną rūbams parsisiunčiu iš Anglijos ir Italijos – čia ypač didelis pasirinkimas. Baltą vilną dažau pati – taip galiu išgauti norimus atspalvius, – sako Gitana.

Dažymo procesas, pasak jos, gana primityvus – tiesiog gaminys nardinamas į dažų puodą. Kiek spalvų, tiek puodų. Išgaunami gražiausi atspalviai, o į vilną įvelti juodo šilko siūlai tarsi voratinklių gijomis sujungia spalvas.

Kuo mažiau mikronų, tuo vilna plonesnė. Iš 150 g plonytės 14 mikronų vilnos (panaudojus ir 30 m šilko) Gitanos nuvelta vestuvinė suknelė buvo pristatyta Vilnos festivalyje Šiauliuose, kur sulaukė susižavėjimo ir pagyrų. Puikiai jos kūryba įvertinta ir Anykščiuose, parodoje „Stebuklingas miškas“, kur eksponuota kartu su kitų Lietuvos veltinio amatininkų gildijos, kuriai Gitana priklauso, narių darbais.

Visai kitaip atrodo storas vilnonis paltas – be jokių siūlių! Vientisą rūbą Gitana nuvėlė per savaitę, papuošdama jį pridėtinėmis detalėmis. Gražiai atrodo krepšiai „su makaronais“ – įvertais ir vidury proceso įveltais kutais.

Su vėlimo pradžiamoksliu Marijampolės liaudies menininkų klubo „Mūza“ narė G. Vyšniauskienė dabar supažindina kitus – veda pamokėles. Kaip suvelti vėrinio rutuliukus, į vilną „įrengti“ muilo gabaliukus, ypač smalsu vaikams.

Piešiniai ant šilko – kaskart vis kitokie

Besidomint vilnos dažymo subtilybėmis internete Gitanos dėmesį patraukė šilko dažymas.

Virtuali informacija internete, praktiški užsienio menininkių pamokymai, kaip pasiruošti šilką tapybai, sukurti piešinį, pastūmėjo Gitaną į naujus kūrybinius ieškojimus.

– Tapyba ant šilko išsiskiria lengvumu, spalvingumu ir laisvumu. Šilkas, kaip ir vilna, yra tos pačios sudėties, abu dažomi tais pačiais dažais – tereikia tik eksperimentuoti. O kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tapyba ant šilko – nenuspėjama. Mintis gimsta bedirbant, o rezultatas kaskart nustebina. Tai dar labiau suintrigavo. Paleidi savo mintį, o ji gimsta vaizdais, simboliais, – pasakoja Gitana.

Baltos spalvos natūralų šilką Gitana parsisiunčia iš Vokietijos ir Kinijos. Kuo šilkas tankesnis, tuo atvaizdai ryškesni. Beveik visuose darbuose vyrauja augalų motyvai. O jie – neišsemiama tema. Net ir tie patys augalai ant šilko kaskart atsispindi skirtingai.

– Ant šilko dedami specialiame tirpale išmirkyti lapai. Po to viskas suvyniojama ir dvi valandas garinama, kad lapas atiduotų visą antspaudą. Lapus geriausia rinkti rudenį, kai jie turi daugiausia taninų, tada atspaudas būna intensyvesnis. Bet būna, kad nusiskini lapą tiesiog iš daržo ir gauni netikėtą rezultatą, – su dažymo subtilybėmis supažindina Gitana.

Artimiausiuose planuose – išskirtiniai darbai

Moteris džiaugiasi šeimos – vyro, tėvų – palaikymu ir brenda vis į gilesnius kūrybos vandenis. Artimiausiuose jos planuose – veltas tautinis kostiumas. Tam reikalingi lekalai, o kad būtų lengviau suprasti, kaip tai daryti, Gitana lankė siuvimo kursus. Pradžiai pabandė padaryti lietuviško moters kostiumo karūną, puoštą tautinėmis spalvomis, dekoruotą karoliukais. Pavyko puikiai. Siuvinėti raštai turėtų puošti ir vilnonį kostiumą, kuris bus ne tik gražus, bet, be abejo, ir dėvimas.

Planuose – ir šilko kolekcija. Su rūbų dizainere Ilona Abramavičiene jau aptartos spalvos, modeliai. Tad laukia nauji darbai, kuriais jau dabar domisi Lietuvos didmiesčiuose ir užsienyje gyvenančios lietuvaitės. Šilkas – nepigus audinys, juolab meniškai išmargintas, tačiau dėvinčios išskirtinius rūbus moterys visada sulaukė dėmesio ir pagyrų.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt