Nuo šiol Valstybinio Šiaulių dramos teatro scenoje galima mėgautis garsios aktorės Tomos Vaškevičiūtės talentu

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

118080

Garsios aktorės Tomos Vaškevičiūtės talentu nuo šiol gali mėgautis ir Valstybinio Šiaulių dramos teatro žiūrovai. Režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklyje „Vasarvidžio nakties sapnas“ pagal garsiąją V. Šekspyro to paties pavadinimo pjesę publikos mylima aktorė atlieka Ipolitos / Titanijos vaidmenį. Pakalbinome aktorę ir pasiūlėme pasidalinti įspūdžiais apie darbą Šiauliuose.

Toma, turi vaidmenų Nacionaliniame ir kituose Vilniaus teatruose, vaidini filmuose, serialuose – tavęs pilna visur. Tai koks vėjas tave atnešė į Šiaulius?

Visų pirma, mes su režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi esame bendrakursiai ir ne vienerius metus kartu dirbame. Tuo metu, kai sulaukiau pasiūlymo, kaip tik turėjau laisvesnio laiko, tai mielai sutikau. O antra, aš niekada nebuvai vaidinusi Šekspyro pastatyme, o tai buvo viena iš mano svajonių. Be to, ir pjesė man labai patinka.

Vadinasi, tau tai buvo pirmas susidūrimas su Šekspyru?

Sakyčiau tai buvo pirmas ir labai malonus susidūrimas. Apskritai, man labai patinka vaidinti pagal eiliuotus tekstus. Nesu didelė eiliuotų tekstų ekspertė, bet kai kūriau vaidmenį Moljero „Tartiufe“, patyriau didžiulį malonumą. Kitaip tariant, Šekspyras yra jėga.

Suprantu, kad apibendrinimams gal dar per anksti, bet, sakyk, kokį įspūdį paliko Šiauliai?

Šiauliuose praleidau ne tiek daug laiko, bet po „Vasarvidžio nakties sapno“ dar keletą dienų likau Šiauliuose, nes čia vaidinau „Išvaryme“. Aš galvoju, kad miestas visų pirma yra žmonės, o jų aš Šiauliuose sutikau daug ir labai fainų. Toks jausmas, kad visada gali būti kartu su jais. Viskas yra labai arti ir turbūt dėl to apima toks jausmas, kad mieste verda kažkoks beveik komunos gyvenimas. Vilniuj, pavyzdžiui, nėra taip lengva „pagauti“ tuos žmones, su kuriais nori susitikti. Šiauliuose sutikau daug gerbėjų, buvo daug linksmų nutikimų. Ir aš, ir kiti „Išvarymo“ aktoriai dalino autografus, fotografavosi. Mus labai šiltai priėmė, tikrai jautėme, kad mus myli. Vienas apsaugos žmogus net pasakė, kad tikrovėje aš esu gražesnė, nei televizijos ekrane.

O koks tau pasirodė Šiaulių dramos teatras?

O teatras... teatras yra toks, kaip visur kitur. Kiekvienas teatras turi savas taisykles. Šiauliuose tiek aptarnaujantis personalas, tiek aktoriai labai noriai padėjo ir manęs laukė. Tikrai buvo labai gera. Žinoma, nespėjau su visais susipažinti, gal dar tiksliai nepajutau ir teatro mikroklimato, bet manau, kad teatro taisyklės visur yra panašios. Visi teatro mechanizmai man yra pažįstami – visus juos radau ir Šiauliuose.

Iplitos/Titanijos vaidmuo šiame spektaklyje yra ir tragiškas, ir komiškas. Kas tau mieliausia tavo kuriamame personaže?

Šis vaidmuo man suteikia daug fantazijos, nes mano kuriamas personažas yra fėja, deivė. Kartu ji turi didelę valdžią ir gali leisti sau būti fėja, deive ir kuo tik nori. Tai suteikia daug fantazijos, o tragiškoji mano vaidmens pusė – tai niekuo neužpildyta vidinė tuštuma, kuri žmogų paverčia dykuma.

Spektaklyje Titanija yra paveikiama stebuklingos meiliagėlės žiedo sulčių, dėl ko ji įsimyli tai, ko, atrodo, niekada negalėtų pamilti. Ar tos protą aptemdančios „žiedo sultys“ tau pažįstamos?

O taip, man jos gerai pažįstamos. Ir kartais tos žiedo sultys yra labai saldžios, o kartais labai karčios ir turi liūdnų pasekmių. Bet aš manau, kad tai reikia priimti kaip dovaną, net jeigu už ją vėliau tenka labai brangiai sumokėti. Aš, kaip žmogus, mėgstu tas žiedo sultis, turiu omeny man priimtinos tam tikros ekstazinės būsenos, kurios pakelia sielą ir leidžia pakilti virš žemės.

Žinau, kad tu labai pozityviai žiūri į aktorystę. Ką tu šį kartą norėtum savo vaidmeniu duoti žiūrovui?

Tiesa, mano požiūris yra pozityvus, bet ilgai užtrukau, kol išsigryninau tai, ką aš noriu duoti žiūrovui. Kiekvienas aktorius randa savų motyvų, o mano tikslas yra per kūrybinį įkvėpimą, per meną pakylėti virš kasdienybės, buities. Ir šis vaidmuo leidžia tai daryti. Ipolita/Titanija yra deivė ir tamsioji princesė, bet svarbiausia, kad jos moka būti akimirkoj, moka džiaugtis gyvenimu ir aplink save visada kuria šventę. Tai yra tam tikra atsvara žmonėms, kurie linkę orientuotis į kančią. O aš, priešingai, norėčiau žiūrovams duoti grožio, įkvėpimo, vaizduotės peno, noriu padėti jiems praskleisti sapnų pasaulį.

Esi vaidinusi labai įvairiai publikai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kokia tau pasirodė Šiaulių publika? Ar ji skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų žiūrovų? Apskritai, ar vaidindama scenoje jauti publikos nuotaikas salėje?

Mano nuomone, publika visur yra labiau vienoda, nei skirtinga. Jeigu publiką meno kūrinys įtikina, tai tą padarys bet kur, jeigu neįtikina – tai neįtikina niekur. Žinoma publika yra skirtinga, bet kadangi pastaruoju metu beveik visą laiką gastroliuojam tiek užsienyje , tiek visoje Lietuvoje, pastebiu, kad tie skirtumai pamažu nyksta. Būna, kad didmiestyje kai kuriuos spektaklius publika priima netgi šalčiau, nes ten daug snobizmo, žmonės „persivalgę“ teatro, o provincijoje mus priima šilčiau ir nuoširdžiau. Manau, kad publika Šiauliuose „pagauna“ nelengvą „Vasarvidžio nakties sapno“ formą, gal ne iš karto, bet pamažu ji juos įtraukia, įtikina. Ir tas bendras žaidimas man yra labai svarbus, juk žiūrovas yra tam tikras aktoriaus partneris.

Ar galime tikėtis, kad tave pamatysime ir kituose Šiaulių spektakliuose?

Tikiuosi aš nenuvyliau režisieriaus, turime planų ir galbūt netrukus prisijungsiu prie kolektyvo ir kituose darbuose. Žiūrėsiu, ką atneš laikas ir, žinoma, ką pasiūlys dabartis.

VŠDTinformacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt