Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 261 mažųjų ir smulkiųjų vežėjų įmonė

Vilnius

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

203215

Nors šalies transporto sektoriuje darbuotojų daugėja, augimo tendencijos fiksuojamas tik didžiausiose įmonėse, o mažosios ir smulkiosios patiria vis daugiau ekonominių sunkumų. Per metus, nuo 2021 m., nebeliko 152 įmonių - 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Mažųjų įmonių grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 20, o smulkiųjų - net 753. „Creditreform Lietuva“ duomenimis, nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės, veiklą pradėjo 1 stambi ir 31 vidutinė įmonė.

Ekspertų nuomone, tokiems pokyčiams įtakos galėjo turėti kintanti mokestinė aplinka, įtempta geopolitinė padėtis, augančios degalų ir kitų paslaugų bei prekių kainos, prasidėjęs transporto įmonių „kraustymasis“ svetur.

Geresnė situacija stebima stambiųjų ir vidutinių vežėjų gretose. Lyginant 2022 m. sausį su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, bendras darbuotojų skaičius transporto bendrovėse išaugo 1 632, t.y. 1,25 proc. Vidutinio dydžio įmonių grupėje darbuotojų padaugėjo 2 286, o stambiose – 119. Be to, sumažėjo transporto bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ – 2022 m. sausį bendra vežėjų skola siekė 17,1 mln. eurų, o lyginant su 2021 m. gruodžiu, sumažėjo 3 proc., arba 515 tūkst. eurų.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tai nerimą keliančios tendencijos, kurios rodo, jei mokestinė ir administracinė našta verslui nesikeis, o infliacija ir kainos toliau augs, gali nebelikti dar daugiau mažųjų ir smulkiųjų rinkos dalyvių.

„Didžiosios ir vidutinės transporto įmonės irgi išgyvena sudėtingą laikmetį, tačiau jos gali amortizuoti augančią mokestinę ir administracinę naštą, brangstančias žaliavas ir kitas jų veiklai būtinas paslaugas. Kai kurios iš jų tęsia plėtrą svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur steigia padalinius ar antrines įmones ir perkelia daugiau veiklų, kur palankesnė aplinka verslui. Deja, mažasis ir smulkusis transporto verslas neturi tokių galimybių ir yra priversti balansuoti ties išlikimo ir bankrotų riba Lietuvoje. Per pastaruosius metus buvo fiksuojamas tik šių įmonių mažėjimas“, – sako Z. Buivydas.  

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, darbuotojų skaičiaus mažėjimą smulkių ir mažų vežėjų grupėse galėjo lemti kelios priežastys.

 „Viena iš priežasčių – nestabili geopolitinė aplinka Rytų regione. Statistikos departamento duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių Rusija užėmė pirmą vietą Lietuvos reeksporto rinkų sąraše, Baltarusija – 5, Ukraina – 7, Kazachstanas – 9. Nestabili situacija šiose rinkose galėjo pakenkti smulkesnių vežėjų būklei, kas atsispindi ir darbuotojų dinamikoje. Juk reeksporto srautus aptarnauja būtent transporto sektorius. Įtakos galėjo turėti ir minimalios algos padidėjimas bei spartus darbo kaštų augimas vežėjams, kurį lemia auganti paklausa ir vairuotojų trūkumas. Smulkūs vežėjai neatlaikė tokio spartaus darbo kaštų augimo ir pasitraukė iš rinkos“, – sako S. Žilinskas.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, įtakos darbuotojų skaičiaus mažėjimui smulkių ir mažų transporto bendrovių gretose galėjo lemti ir žemas vairuotojų lojalumas, ypač esant didelei darbdavių konkurencijai dėl jų.  

„Rinkoje jaučiamas vis didesnis tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumas, tad jie iš smulkesnių bendrovių gali migruoti į stambesnes, kurios darbuotojams gali pasiūlyti didesnius atlyginimus, patrauklesnes darbo sąlygas. Smulkiesiems ir mažiesiems vežėjams tampa vis sunkiau konkuruoti su didžiausiais rinkos dalyviais, tad darbo rinkoje vyksta darbuotojų migracija – iš smulkesnių į stambesnių vežėjų segmentą“, - teigia A. Izgorodinas.

S. Žilinsko nuomone, įtakos transporto bendrovių įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimui galėjo turėti keli veiksniai.

„Dar praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija verslui aiškiai leido suprasti, kad pradės griežčiau žiūrėti į susikaupusias įmonių skolas – imsis skolų išieškojimo procedūrų. Tai žinodamos įmonės stengiasi susimažinti skolas ir dalį įsipareigojimų valstybei grąžinti. Įtakos galėjo turėti ir tai, kad dalis įmonių iki 2021 m. pabaigos ne iki galo išleido metiniuose biudžetuose numatytas sumas, o likusius nepanaudotus pinigus nukreipė į įsiskolinimų valstybei sumažinimą“ ,– sako S. Žilinskas.

Anot ekonomisto A. Izgorodino, transporto bendrovių skolos „Sodrai“ mažėja nuosaikiai, o spartesnį įsiskolinimų valstybei mažėjimą riboja keli objektyvūs veiksniai.

„Spartesnį vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimą riboja apyvartinių lėšų trūkumas, kuris ypač jautrus smulkesniems ir mažiesiems vežėjams. Transportininkai apyvartinių lėšų trūkumo riziką patiria dėl padidėjusių kuro ir kitų energetinių išteklių kainų, augančios minimalios mėnesinės algos ir bendro spartaus darbo kaštų augimo dėl vairuotojų trūkumo. Įtakos gali turėti ir augančios vilkikų kainos, kurias į viršų kelia pakilusios žaliavų kainos ir elektronikos komponentų trūkumas“, – sako A. Izgorodinas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt