Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose (VIII)

Šiauliai

Šiau­lių spor­ti­nin­kai su „Sa­ka­lo“ spor­to klu­bo ap­ran­ga Dva­ro g., Šiau­liuo­se. 1938 m. rug­sė­jo 8 d. Vi­du­ry­je su švie­siu liet­pal­čiu sto­vi sun­kiaat­le­tis ir spor­to or­ga­ni­za­to­rius Fa­bi­jo­nas Ka­va­liaus­kas. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Iš Li­no Ža­liū­ko rin­ki­nio)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Etaplius.LT

300584

Tęsiame rašinių ciklą „Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose“. Šį kartą apie šaulių ir įgulos sporto klubą „Sakalas“.

Šaulių ir įgulos sporto klubas „Sakalas“

Lietuvos šaulių sąjunga (veikė nuo 1919 iki 1940 m.) nemažai dėmesio skyrė kūno kultūrai ir sportui, propagavo sveiko kūno idėją, turėjo savo kūno kultūros programą. Šauliai rūpinosi ne tik kūno jėgų lavinimu, bet ir stengėsi į kūno kultūrą įtraukti kuo daugiau žmonių. 1923 m. vasarą Šiauliuose šauliai surengė pirmuosius kūno kultūros kursus. Šaulių sportininkai daugiausia kultivavo lengvąją atletiką, futbolą, vandens, žiemos sporto šakas, jojimą, šaudymą, krepšinį.

1933 m. balandžio 9 d. (dar nurodoma įsteigimo data – 1933 m. kovo 19 d.) Lietuvos šaulių sąjungos 7-osios šaulių rinktinės vado kapitono ir energingo sportininko Jono Kurpio iniciatyva įvyko miesto šaulių sporto klubo „Sakalas“ steigiamasis susirinkimas. Įsteigtas „Sakalo“ sporto klubas sujungė anksčiau veikusią šaulių būrio sporto sekciją „Kovas“ ir Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) Šiaulių skyrių, pastarajam pareiškus norą įsilieti į šaulių sporto organizaciją. Steigiamajame susirinkime dalyvavo per 130 asmenų ir Šaulių sąjungos štabo atstovas. Į „Sakalo“ valdybą buvo išrinkti M. Barcevičius (pirmininkas), F. Kavaliauskas (vicepirmininkas), Lasauskas (sekretorius), Gulbinas (iždininkas). Futbolo komitetui, kuris buvo vienas iš kelių struktūrinių padalinių, vadovavo M. Barcevičius ir K. Ežerskis.

Šiauliuose įsteigtas sporto klubas „Sakalas“ (pirmininkas J. Petrauskas) priklausė Lietuvos šaulių sąjungos 7-osios rinktinės Šiaulių miesto I šaulių būriui / skyriui (veikė nuo 1933 iki 1940 m. liepos mėn.). Veikė įvairių sporto šakų sekcijos. Sporto klubas „Sakalas“ kultivavo boksą, futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką, plaukimą, stalo tenisą, sunkiąją atletiką, šachmatus, šaudymą ir kt. Narių buvo 100.

1933 m. liepos 2 d. Šiaulių miesto sode įvyko Pirmojo šaulių būrio sporto gegužinė. Trikovėje pirmąją vietą laimėjo Bronius Jankūnas, antrąją vietą užėmė Lasauskas, trečias liko Chripavičius. Rutulio stūmime nugalėjo B. Jankūnas, nustūmęs įrankį 11 m 92 cm, antras liko B. Vingeliauskas – 10 m 12 cm. Sunkumų kilnojimo varžybose Rutkauskas trimis veiksmais bendroje sumoje iškėlė 213 kg. Sunkiame svoryje pirmąją vietą laimėjo F. Kavaliauskas, iškėlęs 265 kg, antrąją vietą užėmė B. Jankūnas – 222 kg. Dar buvo svarsčių kilnojimo varžybos. Sporto programoje dalyvavo aštuoni „Sakalo“ sporto klubo sportininkai – šauliai. Už trikovę Pirmojo šaulių būrio dovaną laimėjo B. Jankūnas. Varžybas vedė „Sakalo“ sporto klubo valdybos narys P. Rimas.

Šiau­lių šau­lių spor­to klu­bo „Sa­ka­las“ sun­kiaat­le­čio tre­ni­ruo­tė. XX a. 4 deš. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Iš Pet­ro Ka­mins­ko rin­ki­nio)

1934-ųjų žiemą įsteigtai „Sakalo“ ledo ritulio komandai vadovavo M. Barcevičius. Buvo numatyta sužaisti keletą draugiškų rungtynių su vietos ekipomis.

1937 m. liepą į Šiaulių šaulių sporto klubą „Sakalas“ įsijungė 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko sporto klubas. Šiaulių šaulių sporto klubas „Sakalas“ nuo 1937-ųjų liepos pakoregavo klubo pavadinimą ir nuo 1937 m. rudens vadinosi Šiaulių šaulių ir įgulos sporto klubu „Sakalas“. Šis klubas, be šaulių, atstovavo ir kariuomenei. Klubo jėgos sustiprėjo, nes, likvidavus 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto sporto klubą, visi kariai sportininkai perėjo į šaulių ir įgulos sporto klubą „Sakalas“. Šio klubo globėjai – Lietuvos šaulių sąjungos 7-osios šaulių rinktinės vadas Jonas Vėgelis ir 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko vadas Andrius Butkūnas-Butkevičius.

„Sakalo“ sporto klubo futbolo komanda dalyvavo Lietuvos čempionatuose. 1933 m. balandžio 23-iąją Šiauliuose „Sakalo“ klubo futbolo komanda surengė pirmąsias rungtynes su Šančių šaulių futbolo komanda „Kovas“. 1933 m. gegužės mėnesį „Makabi“ aikštėje didelę persvarą turėjęs „Sakalas“ Kuršėnų „Šaulį“ nugalėjo 7:2. 1933 m. liepos 2 d. Šiauliuose įvyko draugiškas žaibo turnyras tarp trijų futbolo komandų: ŠSK, „Makabi“ ir šaulių „Sakalo“ sporto klubų futbolo komandų. Jas laimėjo „Sakalo“ komanda, rezultatu 1:0 įveikusi „Makabi“ ir tokiu pat rezultatu ŠSK vienuolikę. Antra liko ŠSK komanda, 3:0 įveikusi „Makabi“.

1935–1937 m. klubo futbolininkai tapo Šiaulių apygardos varžybų laimėtojais. 1937 m. pateko į Lietuvos futbolo lygą. 1935 m. rugpjūčio mėnesį „Sakalas“ įtikinamai rezultatu 6:1 įveikė ir stipriausią Pietų Žemaitijos komandą – Tauragės „Šaulį“. Šiauliečiai rungtyniavo geriausia sudėtimi: Karpinskas, Nemonis, K. Ežerskis, Mockus, Vitkus (komandos kapitonas), Kondrotas, Miniotas, D. Giedraitis,
J. Marcišauskas, P. Norvaiša, S. Giedraitis. Pergalingai užbaigdamas pirmenybes, „Sakalas“ 3:1 nugalėjo Kretingos „Šaulį“. „Sakalas“ tapo Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos apygardos futbolo pirmenybių nugalėtoju.

Vieną įsimintiniausių savo pergalių draugiškose rungtynėse „Sakalas“ pasiekė 1935-ųjų vasarą, kai net 7:1 pranoko Šiauliuose viešėjusį Lietuvos čempioną – Klaipėdos KSS. Kaip pažymėta reportaže, „rungtynėse labai gražiai pasirodė žiūrovų praminta „mažiukų trijulė“ – Paberžis, Sipavičius ir Giedraitis. Veik visi įvarčiai krito į klaipėdiečių vartus tik jų prasiveržimų dėka. Geras buvo Rovė – visą laiką savo vietoj. Verti paminėti ir vartų gynėjai: dirbo gyventi ar mirti“.

Šiaulių apygardoje 1935 m. rungtyniauta miesto (1. „Sakalas“, 2. 8-asis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas, 3. ŠSK, 4. „Makabi“, 5. LGSF, 6. JSO) ir rajono (1. Kuršėnų „Šaulys“, 2. Kuršėnų JSO) pogrupiuose. Šiaulių apygardos futbolo rungtynių finale „Sakalas“ nugalėjo „Šaulį“ net 9:1.

Šiauliečiai, norėdami išbandyti savo jėgas su užsienio futbolo komandomis. 1937 m. rugsėjo 28 d. „Sakalas“ Šiauliuose nugalėjo Talino TJK 1:0 (0:0). Šiauliečiai „pateikė malonią staigmeną“ – „Sakalas“ puikiai sukovojo ir pelnytai nugalėjo. 1938 m. A. Ulpis apie Šiaulių „Sakalo“ futbolo komandą rašė: „Nuo 1933–1936 m. Šiaulių apygardos futbolo pirmenybių nugalėtojas ir 1937 m. perkeltas į aukštąją Lietuvos futbolo lygą. Apygardoje dalyvauja dar dvi futbolo komandos.“

1938 m. kovo 20 d. 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko sporto aikštėje įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp „Sakalo“ kombinuotos ir šaulių sporto klubo „Žinia“ A klasių komandų. Rungtynės baigėsi pelnytu „Sakalo“ laimėjimu 2:1. Įvarčių autoriai: abu įvarčius į „Žinios“ vartus įmušė K. Radvilas („Sakalas“), o „Sakalui“ iš baudinio – Adomaitis („Žinia“) .

1938 m. „Sakalas“ Šiauliuose žaidė Lietuvos futbolo pirmenybes su LFLS iš Kauno ir pralaimėjo 0:4. „Sakalo“ ir „Švyturio“ (Klaipėda) rungtynės, įvykusios Šiauliuose, baigėsi „Švyturio“ laimėjimu 5:1 (0:0). Pačios rungtynės buvo geros spartos. Pirmasis kėlinys baigėsi be kurios nors komandos persvaros. Tik antrajame kėlinyje ėmė vyrauti „Švyturys“. Šiaulių „Sakalas“ 1938 m. žaidė tautinėje olimpiadoje. Tačiau debiutas nebuvo sėkmingas. Po permainingos kovos šiauliečiai pralaimėjo Latvijos lietuvių S. S. komandai 3:4 (0:3).

1936 m. gegužės 3 d. Klaipėdoje buvo sužaistos pirmos tarpmiestinės rungtynės tarp uostamiesčio ir Šiaulių miesto krepšinio rinktinių. Šiauliams atstovavo vien tik „Sakalo“ sporto klubo nariai, kurių dalis buvo ŠVBG moksleiviai: J. Vaitkus, S. Valentinavičius, K. Radvilas, A. Hofmanas, S. Paberžis, A. Daudaras ir A. Masaitis. Rungtynės buvo atkaklios. Šiauliečiai, pralaimėję pirmąjį kėlinį (15:17), antrajame bei baigiantis rungtynėms padidino tempą ir varžovai neatsilaikė. Šiauliai laimėjo rezultatu 45:33.

Šiau­lių šau­lių ir įgu­los spor­to klu­bo „Sa­ka­las“ fut­bo­lo ko­man­da. XX a. 4 deš. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Iš Pet­ro Ka­mins­ko rin­ki­nio)

Pirmosios tautinės olimpiados Kaune (1938 07 23–29) krepšinio turnyre dalyvavo Šiaulių „Sakalo“ sporto klubo krepšinio komanda. 1940 m. „Sakalas“ Vakarų Lietuvos pirmenybėse užėmė 3 vietą.

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais „Sakalo“ sporto klubo lengvaatlečiai gerai pasirodė įvairiose varžybose. Jie laimėjo Šiaulių miesto, taip pat Šiaulių apygardos lengvosios atletikos pirmenybes. „Sakalo“ lengvaatlečiai ne kartą dalyvavo ir Lietuvos pirmenybėse, kur laimėjo vieną pirmą ir kelias antras bei trečias vietas. Klubo nariai bėgimuose per Šiaulių miestą laimėjo visas pirmąsias vietas. Iš lengvaatlečių pasižymėjo ilgų ir vidutinių distancijų „Sakalo“ klubo bėgikai: P. Jackus, J. Bielskis, A. Kavaliauskas ir V. Dautartas. Be jų, pasižymėjo R. Paltarokas (dar rašoma A. Paltarokas), tapęs Lietuvos šuolio į aukštį čempionu. 1933 m. sporto varžybose gerai pasirodė lengvaatletis B. Jankūnas. Jis 1933 m. liepos 2 d. lengvosios atletikos trikovės varžybose Šiauliuose laimėjo pirmąją vietą (100 m bėgime – 12,4 sek., šuolyje iš vietos – 2,30 m, rutulio stūmime – 11,92 m), 1933 m. spalio 8 d. Šiauliuose pirmenybėse užėmė pirmąją vietą rutulio stūmime – 10,68 m. Iš lengvaatlečių moterų pasižymėjo G. Kavaliūnaitė, V. Zigmantavičiūtė, E. Kasnauskaitė.

1938 m. „Sakalo“ sporto klubo valdybą sudarė: M. Barcevičius, A. Rovė, F. Kavaliauskas ir S. Lazdauskas. Nuo 1939 m. sporto klubui vadovavo V. Grinevičius. Žymesnieji sporto klubo sportininkai – Lietuvos čempionai: V. Kaminskas (1935), V. Mackevičius (1945), S. Raila (1933), I. Serapinavičius (1942–1945), V. Stonys (1945), vicečempionas S. Valiukas (1945) ir kt.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt