Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose (IX)

Šiauliai

Jau­no­sios Šiau­lių spor­ti­nin­kės spor­to šven­tė­je Šiau­liuo­se, Pa­ro­dų aikš­tė­je. XX a. 4 deš. (Fo­tog­ra­fas Ka­zi­mie­ras Skers­to­nas. Iš Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus rin­ki­nio)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Etaplius.LT

301361

Tęsiame rašinių ciklą „Nuo olimpiados iki Olimpinės dienos Šiauliuose“. Šį kartą toliau apie Šiaulių šaulių „Sakalo“ veiklą ir kitas sporto organizacijas, klubus ir sekcijas.

1933 m. liepos 23 d. Rėkyvos ežere suruoštos Šiaulių šaulių „Sakalo“ plaukimo rungtynės. 400 metrų plaukime nugalėjo M. Kojalavičius, distanciją įveikęs per 7,42 min., antras liko A. Hofmanas, sugaišęs 8 minutes. Estafetę 400×100 m greičiausiai (per 6,20 min.) įveikė Pluštis, Vitkevičius, A. Hofmanas ir Galskis. Moterų 100 m plaukime dalyvavo 3 dalyvės. Pirmoji per 2,42 min. atplaukė M. Svitkauskaitė, antrąją vietą užėmė M. Opinytė, atsilikusi nuo nugalėtojos 15 sek., trečia liko O. Dainauskaitė.

Gerai „Sakalo“ sportininkai pasirodė ir stalo teniso pirmenybėse. Pasižymėjo Lietuvos čempionatų prizininkai – M. Rubinšteinas (1935), J. Volodka (1935, 1936), A. Barcevičienė (1936) ir kiti. Šiaulių miesto sezono atidarymo rungtynėse sporto klubo stalo tenisininkai laimėjo keletą pirmųjų vietų. Iš stalo tenisininkų geriausiai pasirodė J. Nainys, iškovojęs 1935 ir 1936 metų Šiaulių miesto stalo teniso turnyrų nugalėtojo vardą. Taip pat laimėta ir kitose varžybose.

1933–1937 m. „Sakalo“ sportininkai – sunkumų kilnojimo Šiaulių apygardoje nugalėtojai. B. Jankūnas 1933 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apygardos sunkumų kilnojimo pirmenybėse sunkiame svoryje iškovojo antrąją vietą. A. Rovė 1936-ųjų ir 1937-ųjų metų šalies pirmenybėse iškovojo Lietuvos čempiono vardą. Sunkumų kilnojimo Lietuvos pirmenybėse „Sakalo“ sunkiaatlečiai E. Krivka (plunksnos sv.) ir A. Rovė (vidutinis sv.) laimėjo pirmąsias vietas ir meistrų vardus. Iki 1940 m. Lietuvos čempionais tapo E. Krivka, P. Rimas (1930, 1932), A. Rovė (1936, 1937) ir kiti.

Šiauliams sunkumų kilnojimo pirmenybėse atstovavo vien tik „Sakalo“ sportininkai: E. Krivka, P. Rimas, A. Rovė, kurie komandinėse varžybose laimėjo prieš Kauną rezultatu 3:2.

Ypač veiklūs buvo „Sakalo“ sporto klubo šachmatininkai, surengdami ir laimėdami įvairius turnyrus ir varžybas. Jų iniciatyva Šiauliuose pradėtos organizuoti šachmatų, kaip sporto šakos, žaidimo varžybos mieste. Šachmatais gerai žaidė N. Kukevičius, M. Jasuitis, S. Lazdauskas, J. Marcinauskas ir kiti. „Sakalo“ šachmatininkai laimėjo tarpklubines Šiaulių m. šachmatų pirmenybes, kuriose gausiai dalyvavo visos miesto organizacijos. Taip pat laimėjo varžybas prieš kitų miestų šachmatininkus. Šachmatininkų sekcijai sumaniai ir sėkmingai vadovavo M. Jasiūnas.

1939 m. vasario 12 d. Šiaulių „Sakalo“ sporto klubas Klaipėdoje susitiko su vietos Lietuvių šachmatų klubu (Klaipėdos LŠK) ir po atkaklios kovos pralaimėjo 5:7. „Sakalo“ sporto klubo komandoje šachmatininkai žaidė prie šių lentų: 1 – M. Jasuitis, 2 – V. Norkevičius, 3 – J. Jasuitis, 4 – S. Lazdauskas, 5 – J. Marcinauskas, 6 – M. Jasiūnas.

1939 m. vasarį Šiauliuose įvyko tarpklubinės varžybos – „Sakalo“ ir „Bato“ komandų. Varžybas pelnytai laimėjo „Sakalas“ (4:2). Iš „Bato“ šachmatininkų geriausiai pasirodė M. Jasuitis. „Sakalas“, laimėjęs šias varžybas, tapo Šiaulių miesto 1939 m. šachmatų tarpklubinio turnyro nugalėtoju ir antrus metus iš eilės laimėjo Šiaulių sporto apygardos pereinamąjį prizą. Šiaulių miesto tarpklubinėse šachmatų varžybose dalyvavo 10 klubų: „Sakalas“, „Batas“, „Žinia“, JSO, ŠSK, LGSF, Policijos sporto klubas, „Lietūkis“, Šaulių kuopa ir Amatų mokykla. Pirmąją vietą laimėjo „Sakalas“, antrąją – „Batas“, trečiąją – „Žinia“.

1939-ųjų vasario 16 d. „Sakalo“ šachmatininkai viešėjo Tauragėje ir žaidė draugiškas rungtynes prie 8 lentų su Tauragės miesto rinktine. Pirmąjį ratą „Sakalas“ laimėjo santykiu 5,5:2,5, o antrą ratą pralaimėjo 6:2, taigi, ir pačias varžybas – santykiu 8,5:7,5. Šiauliečių komandoje žaidė M. Jasuitis, V. Narkevičius, J. Jasuitis, Simonavičius, J. Marcinauskas, S. Lazdauskas, V. Žukaitis, M. Jasiūnas.

Kitos sporto organizacijos, klubai ir sekcijos Šiauliuose

Vykstant futbolo rungtynėms, iškilo būtinybė Šiauliuose įkurti šios sporto šakos Lietuvos futbolo teisėjų komisijos (LFTK) skyrių. 1927 m. rugpjūčio 21 d. į Šiaulius atvykusi speciali teisėjų komisija, susidedanti iš Valerijono Balčiūno, Stepo Garbačiausko, Vasiliausko ir Jesaičio, egzaminavo vietinius teisėjus iš futbolo taisyklių teorijos. Iš 15 laikančių egzaminus išlaikė 10 asmenų, kurie ir sudarė Šiauliuose naują teisėjų branduolį.

Po teisėjų egzaminų įvyko steigiamasis LFTK skyriaus susirinkimas. Valdybos pirmininku buvo išrinktas J. Petrauskas, nariais: G. Pranculis, Segalis, Tarnauskas ir A. Geležinis; į revizijos komisiją – J. Ungaila, Gordonas, Plesnūkis. Nauja teisėjų įstaiga Šiauliuose buvo visiškai nepriklausoma nuo Šiaulių futbolo apygardos ir savarankiška savo veikimu, turėdama ryšių tiktai su LFTK centru.

1931 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose įvyko steigiamasis Lietuvos sporto lygos (sutrumpintai – LSL) Šiaulių rajono susirinkimas. Dalyvavo I Šiaulių m. šaulių būrio sporto sekcijos atstovai, Lietuvos dviratininkų sąjungos Šiaulių skyriaus, Mažeikių sporto klubo „Makabi“, Šiaulių klubo, Šiaulių sporto klubo, „Žinios“ ir Lietuvos gimnastikos bei sporto federacijos atstovai. Susirinkime nutarta vadovautis Lietuvos sporto lygos statutu, kol bus paruoštas naujas statutas. Nutarta LSL Šiaulių rajono pirmininku pakviesti buvusį Šiaulių miesto burmistrą Jackų Sondeckį (1893–1989). Į valdybą išrinkti: F. Kavaliauskas (LDS), Naudžiūnas (LŠS), G. Klovas (LGSF) ir P. Urmonas („Žinia“). Be to, nuspręsta, kad Lietuvos sporto lyga stengtųsi susijungti su Lietuvos futbolo lyga.

1931–1938 m. Šiauliuose dar buvo įkurtos ir veikė šios sporto organizacijos ir klubai: Lietuvos aeroklubo Šiaulių skyrius (įregistruotas 1931 05 16, pirmininkas J. Danusevičius), Šiaulių šachmatininkų klubas (įregistruotas 1932 01 15, pirmininkas N. Slidžiauskas), Šaškių klubas (1933 01 10), Šiaulių šaulių ir įgulos sporto klubas „Sakalas“, Jachtklubas (1933), Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) Šiaulių skyrius (1935), sporto klubas „Žinia“ (1936), Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos („Lietūkio“) Šiaulių skyriaus sporto klubas (1937), sporto klubas „Batas“ (įsteigtas 1938 m. lapkričio 8 d.). Šaškių klubas, įregistruotas 1933 m., veikė Bažnyčios g., II a. (buvusios „Viktorijos“ valgyklos vietoje). 1933 m. vasario 24 d. įkurtoje „Žiežirbos“ sąjungoje (vadovas J. Sondeckis) veikė lengvosios atletikos, futbolo sekcijos (sporto sekcijų vadovas A. Večiorkus) ir kiti.

Šiau­lių spor­ti­nin­kai mies­to spor­to šven­tė­je Vil­niaus g. XX a. 4 deš. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Iš Alf­re­do Vil­bi­ko rin­ki­nio)

Geležinio Vilko sporto sąjungos Šiaulių skyrius, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos Šiaulių skyrius, „Lietūkis“ Šiauliuose turėjo futbolo komandą, keletą boksininkų. 1932 m. prie I Šiaulių m. šaulių būrio susikūrė futbolo komanda „Kovas“, kuri tų pačių metų rugpjūčio 13 d. turėjo pirmąsias rungtynes su „Makabi“ ir jas pralaimėjo 3:9.

1934 m. prie Šv. Jurgio ir Vytauto Didžiojo parapijų pavasarininkų kuopos didelio sporto mėgėjo kunigo Miko Katino rūpesčiu ir pastangomis buvo sudaryta sportininkų grandis – Šiaulių „Pavasario“ sporto klubas“ (sutrumpintai ŠPSK). Prisirašė nemažai narių.

1935 m. vasario 21 d. įkurta Šiaulių sporto apygarda (pirmininkas J. Valančius). Sporto veiklai regione vadovavo sporto apygardos vadovybė: M. Barcevičius (kamuolio žaidimams), M. Eidrigevičius (sunkiajai atletikai), B. Garliauskas (žirgų sportui), K. Žukauskas (žiemos ir vandens sportui), G. Pranculis (tenisui), B. Paliulionis (šaudymui).

„Lietūkio“ Šiaulių skyriaus sporto klubas buvo įsteigtas 1937 m. birželio 22 d. Narių buvo 16. Valdybą sudarė: K. Malinauskas, V. Gudas ir B. Brejeris. 1937 m. suorganizuota futbolo komanda. 1937 m. rugpjūčio 8 d. šio sporto klubo futbolo komanda viešėjo Joniškyje, kur pralaimėjo vietos JSO 3:7. 1938 m. „Lietūkio“ Šiaulių skyriaus sporto klube buvo 65 nariai. Valdyba: G. Pranculis, Kaveckienė, Prialgauskas, Levinas, A. Čekas.

1938 m. kovo 29 d. Šiaulių kultūros klubo salėje įvyko steigiamasis darbininkų ir tarnautojų sporto sekcijos Šiaulių kultūros klubo skyriaus narių susirinkimas. Į skyriaus valdybą išrinkti A. Gruzdas (iš „Rūtos“) ir A. Aleksandravičius (iš Ch. Frenkelio odų fabriko). Į skyriaus narius įsirašė daugiau kaip 50 darbininkų ir tarnautojų. Skyriui paskirtas sporto vadovas, išnuomota aikštė, kur darbininkai galėjo kultivuoti sporto pratimus.

1938 m. Šiaulių apygardos sporto gyvenimu rūpinosi Š. M. Kūno kultūros rūmų Šiaulių apygarda. Ją sudarė Kūno kultūros rūmų skirtas pirmininkas ir jo deleguoti vadovai kiekvienai sporto šakai. Šiauliuose veikė devynios sporto organizacijos.

Pirmosios Lietuvos respublikos metais buvo įkurtas Frenkelio sporto klubas (sutrumpintai – FSK). Jam pramonininkas J. Frenkelis skyrė daugiau kaip 1 ha nuosavos žemės įrengti stadioną darbininkų sporto reikalams.

Frenkelio sporto klubo šachmatininkų sekcijos vadovo M. Lipšico pastangomis „Bato“ fabriko patalpose 1938-ųjų balandžio pradžioje buvo suruoštas šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo 16 to klubo šachmatininkų. Pirmųjų 7 vietų laimėtojams buvo numatytos vertingos dovanos. Vietomis pasiskirstė taip: pirmoji: Šalkauskui II, antroji – Šalkauskui I, trečiąja ir ketvirtąja vietomis pasidalijo L. Galvonas su Bikavičiumi, penktoji atiteko Misiūnui. Kitas vietas užėmė P. Jackus, Kazlauskas, Sergėjevas, Daukšas ir t. t. Tų pačių metų balandžio 7 d. Frenkelio sporto klubo vadovas J. Frenkelis, dalyvaujant visai „Bato“ administracijai, įteikė laimėtojams vertingas dovanas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt